Agurkų bakterinis vytulys (Erwinia toxica)
Agurkų bakterinis vytulys yra labai žalinga agurkų, moliūgų, melionų ir aguročių liga. Mūsų respublikos kai kuriuose šiltnamiuose ji žinoma nuo 1975 m. Bakteriniu vytuliu gali sirgti bet kurios vystymosi fazės agurkai. Šiai ligai jautriausi ir labiausiai nukenčia jauni augalai. Susirgę jie sunyksta gana greitai, per 2—3 paras. Plisdamos augalo vandens indais bakterijos lėtai dauginasi ir jų neužkemša. Todėl perpjovus nuvytusį agurko stiebą, galima ir nepastebėti patamsėjusių vandens indų kaip būdingo bakteriniam vytuliui požymio. Bakterinis vytulys smarkiau išplinta jau agurkams derant. Ant sergančių augalų stiebų iš pradžių atsiranda vos pastebimų vandeningų dėmelių. Joms senstant, augalo audiniai tose vietose džiūsta ir išilgai plyšta. Perpjovus stiebą, gali būti matomi patamsėję vandens indai. Ant ligos apimtų augalų lapų gali atsirasti gelsvų, šviesesniu lapalakščio ruožu apjuostų dėmių. Vaisiai su pageltusiais vandens indais kartais išmarginti rudomis įdumbančiomis dėmelėmis. Jeigu per aukšta oro temperatūra ir per didelis drėgnumas, sergantys augalai nuvysta gana greitai, per 2—3 paras.
Ligos sukėlėją platina vabzdžiai agurkų kenkėjai. Be to, jis plinta dirbant priežiūros darbus ir nuimant derlių. Bakterijos patenka į augalus per žaizdas ir natūralias angeles. Nuodingoji ervinija žiemoja apkrėstose sėklose ir augalų liekanose.
Apsaugos priemonės. Sėti sveiko pasėlio termiškai ir chemiškai beicuotas sėklas. Iškasti su žemėmis ir sunaikinti susirgusius augalus. Neatsodinti toje vietoje agurkų. Sudaryti normalias stygas augalams augti. Nepertręšti azoto trąšomis. Naikinti agurkų kenkėjus.