Agurkų stiebų plokščialigė (fasciacija)

Agurkų stiebų plokščialigė (fasciacija)

Agurkų stiebų plokščialigė mūsų respublikoje nedažnai aptinkama. Yra pasitaikę atvejų, kai ja sirgo agurkai visame šiltnamyje, o kitais metais tuose pačiuose šiltnamiuose sergančių augalų nebuvo pastebėta. Šią ligą sukeliančios priežastys dar nevisiškai aiškios. Augalų stiebų arba ir kitų organų plokščialigė yra retas reiškinys. Tai tokie augalo vystymosi sutrikimai, dėl kurių jie nesupūva ir gali daugintis. Plokščialigė serga ne tik žoliniai, bet ir sumedėję augalai: eglės, pušys, alksniai, liepos, klevai, gluosniai ir kitokie. Iš žolinių šia liga serga agurkai, runkelių sekiojai ir kai kurie kiti augalai. Plokščialigė sergančių agurkų žiedai būna su
nenormaliai trumpais žiedkočiais. Augalo organų morfologinio pakitimo priežastys kol kas nelabai žinomos. Yra duomenų, kad ši liga paveldima. Pastaruoju metu paaiškėjo, jog ploksčialigę, pavyzdžiui agurkų stiebų, gali sukelti per gausus augalų tręšimas. Jeigu tinkamai tręšiami augalai vis dėlto suserga plokščialigė, galima įtarti, jog agurkų sėkla paimta iš šia liga sirgusių augalų ir yra paveldėta. Suplokštėjusiu augalų organai nei anatomiškai, nei fiziologiškai ryškiau nepakinta. Jie funkcionuoja palyginti normaliai. Vis dėlto suplokštė j ę agurkai dera prastai.
Apsaugos priemonės. Kol nepakankamai žinomos augalų plokscialigės priežastys, nėra ir konkrečių apsaugos priemonių. Šiuo atveju tenka vadovautis bendrais nurodymais. Svarbiausias iš jų — nepalikti sėklai augalų su suplokštėjusiais stiebais arba kuriais nors kitais organais. Normaliai tręšti augalus, palaikyti reikiamą pagrindinių maisto medžiagų ir mikroelementų santykį. Jeigu suserga tik pavieniai augalai, juos reikėtų nedelsiant pašalinti ir į jų vietą pasodinti naujus.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top