Dvisporis pievagrybis Kepurėlė 3-7 (10-15) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių beveik apvali, senų iškiliai paplokščia, kartais vidurys net truputį įdubęs arba su gūbreliu, pilkšva, ruda, apšepusi išblukusiais rusvais žvyneliais, kartais lygi. Lakšteliai šviesiai rožinės, senesnių nuo rausvos rožinės iki rudos spalvos, senų beveik juodai rudi, tankūs, laisvi, trapūs. Kotas 3 – 8 cm ilgio, 1 -3 …
Dvisporis pievagrybis Read More »
Paprastasis pievagrybis Liaudyje vadinamas baltuoju, valgomuoju. Kepurėlė 5 -8 cm skersmens, jauna pusrutuliška, senesnė paplokščia, mėsinga, balta, gelsvai rusva, iš pradžių lygi, vėliau smulkiai plaušuota, žvynuota, luobelė lengvai lupasi. Jaunų vaisiakūnių lakšteliai balti, blankaus rožinio atspalvio, senų tamsiai rudi, juodai rudi, platūs, laisvi. Kotas 5 – 8 cm ilgio, 1 – 2,5 cm skersmens, baltas, …
Miškinis pievagrybis Kepurėlė 5-10 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių verpetiška, senų iškili, kartais net horizontali, ruda, tamsiai ruda, palšai ruda, gelsvai ruda, plaušuota, žvynuota. Jaunų grybų lakšteliai pilkai rožinės, rausvos, senesnių rusvos, senų šokoladinės rudos spalvos, laisvi. Kotas 5-12 cm ilgio, lygus, į pagrindą storėjantis, kartais su gumbeliu ir pilkšvu rinkių, baltas. Trama balta, perpjovus arba …
Nuodingasis pievagrybis Liaudyje vadinamas karbolio grybu, baltuoju šungrybiu. Tai labai nuodingas grybas, nors panašus į daugelį valgomųjų grybų. Juo apsinuodijus smarkiai pykina, sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla. Kepurėlė 7-15 cm skersmens, jauna iškili, senesnė paplokščia, nemėsinga, lygi, balta. Lkšteliai blankios rožinės, senesnių grybų rausvai rudos, senų šokoladinės rudos spalvos, siauri, tankūs, rausvi. Kotas 5-15 cm …
Nuodingasis pievagrybis Read More »
Didysis pievagrybis Šampinjoninių šeimos tipiškas miško grybas. Kepurėlė iki 25 cm diametro, centre ruda. Kotas 25 cm ilgio, iki 4 m storio, gelsvas su geltonomis dėmelėmis, smulkiai plaušuotas, su gelsvu rinkiu. Trama balta, truputį pageltonuojanti, malonaus kvapo ir skonio. Didysis pievagrybis – gražiausias ir stambiausias iš visų šampinjonų. Skonis jo taip pat geriausias. Lakšteliai ilgai …
Miškinis erškėtis Erškėtinių šeimos daugiametis dygus krūmas su plonomis, šiek tiek svyrančiomis, rausvai rudomis, blizgančiomis šakomis. Lapai su 5 – 7 lapeliais. Purpuriniai žiedai stambūs, pavieniai, kartais po 2-3 žiedynuose, taurėlapiai ir žiedkočiai pliki. Vaisiai rutuliški arba paplokščiai rutuliški, raudoni, su susiglaudusiais taurėlapiais viršūnėje. Žydi gegužės-birželio mėnesį. Vaisiai prinoksta rugsėjį. Auga miškuose, pamiškėse. Auginamas ir …
Mėlynė Viržinių šeimos daugiametis krūmokšnis. Šakelės briaunuotos, plikos. Lapai elipsiški, buki arba smailūs, žali. Žiedai rausvi, pavieniai, nusvirę, susitelkę jaunų šakelių pagrinde arba lapų pažastyse. Vaisius melsvai juoda, šiek tiek suplota viršūne malonaus skonio uoga. Auga drėgnuose pušynuose, eglynuose, beržynuose ir kituose miškuose. Paplitusios visoje Lietuvoje. Tradicinėje medicinoje vaistams naudojamos mėlynės uogos. Lapai vartojami tik …
Dirvinė našlaitė Vienametis žolinis augalas su panašiais į trispalvės našlaitės lapais, tačiau mažesniais žiedais. Jie geltoni arba balti, su tamsiais ruoželiais apatiniame vainiklapyje. Taurelė didesnė už vainikėlį. Abiejų rūšių našlaitės žydi nuo balandžio mėnesio iki vėlyvo rudens. Auga pievose, laukuose, smėlynuose, pakrantėse, miško aikštelėse. Vaistams vartojama antžeminė augalo dalis, pjaunama žydėjimo metu. Džiovinama pavėsyje. Našlaitės …
