Kojų nuospaudos, tai sustorėjęs raginis odos sluoksnis, kuris gali atsirasti per daug apkraunant krūviu savo kojas ir tuo pačiu pėdas. Tarp galimų nuospaudų atsiradimo priežasčių gali būti dėl per didelis kūno svoris ar per ilgos stovėjimo ant kojų valandos darbe ar atliekant kitą veiklą. Nuospaudų atsiradimo ant pėdų priežastimi gali būti nepatogi, spaudžianti, per ankšta ar […]
Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) Daugiametis 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebas stačias, viršutinė dalis šakota, lapai plunksniški, žiedynas – tanki šluotelė. Vainiklapiai balti arba rožiniai, kvapūs. Žydi birželio-liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga pelkių, upių ir ežerų pakrantėse, šlapiose pievose, drėgnuose miškuose, pagrioviuose. Mėgsta drėgnus ir daug maisto medžiagų turinčius dirvožemius. Paplitusi visoje respublikoje. Vaistams vartojami žiedai arba visa antžeminė
Liaudyje nuo senų laikų pagrindine gydomąja priemone nuo įvairių sąnarių ligų yra laikomas paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum). Mūsų seneliai kaštono užpilais gydydavo ir jau smarkiai reumato paveiktus rankų pirštus. Spiritiniam kaštono užpilui paruošti imdavo 9 kaštono sėklas, 9 valgomojo česnako (Allium sativum) skilteles, juos kruopščiai susmulkindavo ir užpildavo 2 stiklinėmis, maždaug 400 ml degtinės. Kaštono, česnako
Yra sukurta daug yra įvairiausių medicininių priemonių, skatinančių prakaitavimą, tačiau kai kurie žmonės mieliau naudojasi gamtos suteiktomis, natūraliomis priemonėmis. Žemiau pateikiame keletą tokių, gamtos motutės gėrybių. Aviečių uogos, kurios yra skanus maistas, nuo seno vartojamos peršalimo ligoms gydyti. Uogų užpilo duodama ligoniams prakaito išskyrimui skatinti, kūno temperatūrai mažinti. Siekiant efektyvesnio poveikio, išgėrus šiltos arbatos, rekomenduojama pagulėti, šiltai užsikloti. Arbatai pagaminti imami
Daug yra informacijos apie česnako gydomasias ir sveikatinamąsias galias. Šiais laikas liaudies medicina vis dažniau prisimenama, tad keletas liaudiškų patarimų galbūt padės sunegalavus. Peršalus ir nuo smarkaus kosulio prieš miegą, kojų padai ištrinami grūstais česnakais, krūtinė – žibalu ir išgeriama stiklinė portveino kartu su stikline medaus (1:1). Nuo slogos į nosį lašinamos šviežios česnako sultys. Danties skausmą malšina pridėta
Vaistinė medetka (Calendula officinalis) Šiandien norime pasidalinti keletu liaudies medicinos patarimų, kaip gali padėti vaistinė medetka, sunegalavus ar susirgus. Medetkų nuoviru skalaujama gerklė, plaunamos žaizdos, gydomi lūpų išbėrimai. Beje, nuoviras padeda apsiginti nuo blogo burnos kvapo. Dantenų uždegimo profilaktikai: valgomąjį šaukštą medetkų žiedų užpilti stikline verdančio vandens, 40 min. šiltai įvyniojus palaukti, kol pritrauks, nukošti ir skalauti burną. Medetkų žiedų arbata
Kaip rodo archeologiniai radiniai, egiptiečiai linus augino jau prieš 7000 metų. Sunku pasakyti, kada linai buvo sukultūrinti. Žinoma tik kultūrinio sėjamojo lino (Linum usitatissimum L.) protėvis. Tai siauralapis linas (Linum angustifolium L.) – daugiametis augalas, paplitęs prie Viduržemio jūros, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Dar neolito laikais tarp genčių buvo prekiaujama sėmenimis. Mūsų geografinėse platumose linai senovėje buvo itin svarbūs augalai, nes tiekė
Juodasis serbentas Uolaskėlinių šeimos nedygus krūmas. Lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti. Jų apatinėje pusėje yra geltonos liaukutės, išskiriančios eterinį aliejų. Žiedai gelsvi arba žalsvi, susitelkę po 5-10 svyrančiose retose, 3-5 cm kekėse. Vaisius rutuliška, sultinga, juoda, specifinio kvapo uoga. Žydi balandžio-gegužės mėnesį. Uogos prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesį. Auga paupiuose, drėgnuose miškuose ir krūmuose. Plačiai
