Viskas apie sodą.
Nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios – tinkamiausias laikas sodinti tulpių svogūnėlius. Dirva jau būna atvėsusi nuo vasaros karščių ir pasiruošusi rūpintis naujais savo augintiniais. Sodinant tulpes dirvos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 10 °C, tuomet tulpės geriau šaknijasi. Minimali – temperatūra – 3-5 °C. Prieš sodinant tulpių svogūnėlius sausą dirvą reikia gausiai palieti. Drėgnoje dirvoje svogūnėliai pradeda šaknytis jau po […]
Obelys Obelų auginimas siekia gilią senovę. Manoma, kad jau prieš 5 tūkstančius metų pirmykščiai žmonės naudojo laukines obelis. Senovės Egipto piešiniuose, kurių amžius siekia 3000 metų, galima užtikti kultūrinių veislių atvaizdus. Graikijos ir Romos rašytojai aprašo įvairias obelų veisles, jų auginimą ir netgi skiepijimą. Didelį obelų paplitimą lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia, jos gerai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų. Obelys auga
Nakvišinių (Onagraceae) šeimos augalų tėvynė – Šiaurės Amerika. Tai žoliniai augalai, krūmai ir puskrūmiai. Gentyje apie 200 rūšių. Dažniausiai auginamos 5 rūšių nakvišos. Žemaūgės nakvišos (O. perennis) užauga 15-20 cm aukščio. Lapai žali, maži, siauri. Žydi geltonais, 1,5 cm žiedais birželio-rugsėjo mėn. Visos nakvišos mėgsta saulėtą vietą, bet pakenčia ir nedidelę paunksnę. Gerai auga lengvoje, kalkingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Dauginamos sėklomis
Tai pypytinių šeimos gėlė, 50-150 cm aukščio, kilusi iš Indijos, Pietų ir Centrinės Amerikos. Stiebas stačias. Lapai tamsiai žali, bronziškai raudoni, dideli, pailgai kiaušiniški su stambia vidurine gysla. Žiedai raudoni, geltoni, oranžiniai, vienspalviai arba taškuoti, susitelkę varpos pavidalo žiedyne. Žydi nuo liepos mėnesio iki rudens. Pypytės mėgsta saulėtą, šviesią, derlingą ir giliai įdirbtą dirvą. Peržiemojusius pypytės šakniagumbius kovo pabaigoje sodinkite į vazonus
Iš tiesų paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) turi gydomųjų savybių. Šermukšnio vaisius teisėtai galime vadinti vitaminų sandėliu, juose ypač daug susikaupia vitaminų A (B karotino), C, P. Be jų, dar yra tanidinių medžiagų (raugų), pektinų, organinių rūgščių, karčiųjų medžiagų, sorito. Pektinai organizme absorbuoja nuodingąsias medžiagas, jas padaro nekenksmingas ir pašalina iš organizmo, palaiko naudingųjų žarnyno mikroorganizmų gyvybingumą ir užmuša žalingas bakterijas. Veikliosios medžiagos mažina cholesterolio
Kekerinis tulpių puvinys. Tai labai paplitusi tulpių liga. Ja dažniau serga pavasario šalnų pakąstos tulpės. Pirminiai ligos požymiai išryškėja jau ankstyvą pavasarį. Tarp sveikų tulpių dygsta nelabai išsivysčiusios, kreivos, gelstančios ir džiūstančios tulpės. Maždaug 5 cm daigeliai nustoja augti. Ant tokių daigų prie pagrindo, kartais ir ant svogūnų, išsivysto maži juodi skleročiai. Kekerinis puvinys tulpes pažeidžia bet kuriuo metu, bet jautriausi augalai
Tulpė (Tulipa L) – lelijinių šeimos daugiametis žydintis svogūninis augalas, kilęs iš laukinių protėvių, augančių Mažojoje Azijoje, Vidurinės Azijos priekalniuose, Viduržemio jūros pakrantėse. Tulpės yra trumpo vegetaci jos periodo augalai. Per vegetaciją jos išaugina antžemines dalis, žydi, subrandina sėklas ir naujus svogūnus. Spalio mėnesį baigiamos sodinti tulpės. Tulpėms parenkama saulėta vieta, pavėsyje pasodintos menkiau žydi, ištįsta, svogūnai smulkėja. Gerai auga priesmėilio ir
Kriaušė, kaip ir obelis – sėklavaisinis vaismedis. Botaniniu atžvilgiu kriaušė priskiriama erškėtinių šeimai. Lietuvoje savaime auga paprastoji, arba miškinė, kriaušė, ji auga upių ir upelių šlaituose, galulaukėse, sodybose, pakelėse. Paprastosios kriaušės amžius siekia iki 200 metų. Kultūrinės kriaušių veislės yra kilusios iš paprastosios snieginės, usūrinės ir kitų rūšių. Laikas, vieta ii aplinkybės, įvedusios kriaušių kultūrą į sodus, siekia priešistorinius laikus. Pagal istorinius
