Kekerinis tulpių puvinys. Tai labai paplitusi tulpių liga. Ja dažniau serga pavasario šalnų pakąstos tulpės. Pirminiai ligos požymiai išryškėja jau ankstyvą pavasarį. Tarp sveikų tulpių dygsta nelabai išsivysčiusios, kreivos, gelstančios ir džiūstančios tulpės. Maždaug 5 cm daigeliai nustoja augti. Ant tokių daigų prie pagrindo, kartais ir ant svogūnų, išsivysto maži juodi skleročiai.Kekerinis puvinys tulpes pažeidžia bet kuriuo metu, bet jautriausi augalai Šiai ligai esti žiedpumpurių formavimosi laikotarpiu. Inkubacinis periodas ligai plisti tęsiasi tik 1-3 dienas. Kekerinis puvinys pažeidžia beveik visas tulpių rūšis, bet jautriausios vėlyvesnių veislių.
Sklerotinis tulpių puvinys. Pavasarį pažeistos tulpės neišdygsta arba prasikalę ūgliai vysta. Šaknies kaklelis ir svogūno viršutinė dalis apsitraukia baltu, panašiu į vatą pelėsiu, kuriame pastebimi tamsiai rudi 0,8 cm skersmens skleročiai. Nesveiki svogūnai dažniausiai supūva dar prieš
sudygstant. Sergančius augalus reikia iškasti su žeme ir sudeginti. Skleročiai sunyksta tik išdezinfekavus dirvą garais. Šis puvinys tulpėms nekenksmingas, jeigu svogūnai į tą pačią dirvą sodinami kas penkeri metai. Sklerotinis tulpių puvinys kenkia vilkdalgiams, kardeliams ir kitiems dekoratyviesiems augalams.