Rožės, kaip ir visi kiti augalai, puolamos įvairių kenkėjų. Tokiems visų pirma priklauso amarai, smulkūs, žalios arba pilkos spalvos gležni vabzdžiai, jie dažniausiai apsėda jaunų ūglių viršūnes ir siurbia jų syvus. Atsikratyti nesunku panaudojus tabako ekstrakto vandens tirpalą (2 proc.)Labai nemalonus kenkėjas yra mažytė vapsvelė. Vos tik lapams pradėjus vystytis, ji deda vieną kiaušinėlį į pačią ūglio viršūnę. Iš jo išsirita lerva, kuri augdama vis graužiasi ūglio gilumon. Nuo to viršūnė nuvysta ir sudžiūsta, todėl nepasirodo ir žiedas. Pastebėjus tokį reiškinį, tenka ūglio viršūnę nuskinti ir sunaikinti kartu su esama ten lerva.
Pastaraisiais metais labai paplitusi rožių degligė, kuri pažeidžia 20-60 proc. augalų. Liga rožės apsikrečia, sužalojus vabzdžiams, dėl mechaninių pažeidimų, padarytų, ruošiant jas žiemai ir genint pavasarį.
Rožės pažeidžiamos degligės, jei ilgai būna uždengtos pliusinėje temperatūroje. Todėl, jei jos uždengiamos dar neprasidėjus pirmoms šalnoms, susidaro palankios sąlygos grybui vystytis.
Ant augalų stiebų ir ūglių susidaro netaisyklingos dėmės. Kartais jos apjuosia ūglį ar šakelę. Tokiu atveju viršutinė ūglio dalis apmiršta. Ūgliai, pažeisti degligės, nudžiūva.