Viskas apie sodą.
Aktinidija (Actinidia Lindl.) Aktinidija – daugiamečiai vijokliniai augalai, Lietuvoje auginami jau per šimtą metų. Iš beveik 40 aktinidijų genties rūši tik margalapė yra atspariausia šalčiams, gerai auga ir Lietuvoje. Aktinidijos pirmiausia paplito dėl savo dekoratyvumo: jos sparčiai auga, tinka pavėsinėms, neišvaizdžioms sienoms ir tvoroms apželdinti. Ypač dekoratyvi yra margalapė aktinidija. Dalis šios rūšies augalų lapų […]
Burnotis (Amaranthus) Pasaulyje yra pie 60 burnočių rūšių, kurios skirstomos į keturias grupes: salotinius, grūdinius, dažinius ir dekoratyvinius burnočius. Grūdams auginami raibieji, juodieji, uodeguotieji ir hibridiniai. Kaimyninėje Lenkijoje burnočiai sėjami daugiau nei 200 ha plote; Lietuvoje šie augalai tiriami nuo 1978 m., yra sukurta lietuviškų veislių. Burnotis – tinka ne tik maistui, bet ir kaip
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.) – vienintelis iki mūsų dienų išlikęs kažkada gausios ginkmedainių (Ginkgoopsida) klasės atstovas. Ginkmedžiai klestėjo Žemėje prieš 120 – 150 milijonų metų. Biologinėmis savybėmis jie panašūs į išnykusius sėklinius paparčius. Tai lapus metantys dvinamiai medžiai, išaugantys iki 30 – 40 m aukščio ir suformuojantys netaisyklingai kūgišką arba cilindrišką lają. Dekoratyviau paprastai
Kada genėti slyvas? * Pavasarį slyvas genėti reikia tuoj po sodinimo. Sodinukus galite pirkti su suformuotais vainikais ar be jų. Tie, kurie neturi suformuotų vainikų, trumpinami 70 – 80 cm aukštyje virš žemės. Šiuo atveju ūgliai (būsimos šakos) išauga iš pumpurų. * Svarbu žinoti, kad vaismedžio vainiko žemutinėms šakoms suformuoti reikalingi 4 – 5 beveik
Spygliuočių genėjimas vasarą Šiame straipsnyje aptarsime, šių spygliuočių genėjimą: tujų, kadagių, eglių, pušų, maumedžių, kukmedžių, puskiparisių. Tujų genėjimas Papraščiausia genėti vakarines tujas. Jos pakenčia dalies šakų pašalinimą, formuojant skėčio pavidalo arba spiralines lajas. Genėti galima du ar net tris kartus per metus. Karpant tujų gyvatvores svarbu, kad visos likusios iki pažemės šakos gautų pakankamai šviesos.
Šios žalingos ir daugiametės piktžolės pavadinimas kilęs iš žodžių „agros” ir „yrum” (laukų ugnis). Varpučiai gali būti augalų ligų bei kenkėjų „tarpiniai šeimininkai”. Jie mėgsta šviesą ir šilumą, derlingą, daug azoto turinčią dirvą. Šaknis įleidžia labai giliai ir žydi visą vasarą. Sėklas išnešioja vėjas, vanduo ir paukščiai. Jie lengvai dauginasi ūglių bei šakniastiebių gabaliukais, kurie tuojau pat virsta išsikerojusiais augalais. Varpučius išravėti
Nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios – tinkamiausias laikas sodinti tulpių svogūnėlius. Dirva jau būna atvėsusi nuo vasaros karščių ir pasiruošusi rūpintis naujais savo augintiniais. Sodinant tulpes dirvos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 10 °C, tuomet tulpės geriau šaknijasi. Minimali – temperatūra – 3-5 °C. Prieš sodinant tulpių svogūnėlius sausą dirvą reikia gausiai palieti. Drėgnoje dirvoje svogūnėliai pradeda šaknytis jau po
Obelys Obelų auginimas siekia gilią senovę. Manoma, kad jau prieš 5 tūkstančius metų pirmykščiai žmonės naudojo laukines obelis. Senovės Egipto piešiniuose, kurių amžius siekia 3000 metų, galima užtikti kultūrinių veislių atvaizdus. Graikijos ir Romos rašytojai aprašo įvairias obelų veisles, jų auginimą ir netgi skiepijimą. Didelį obelų paplitimą lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia, jos gerai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų. Obelys auga
