Spygliuočių genėjimas vasarą
Šiame straipsnyje aptarsime, šių spygliuočių genėjimą: tujų, kadagių, eglių, pušų, maumedžių, kukmedžių, puskiparisių.
Tujų genėjimas
Papraščiausia genėti vakarines tujas. Jos pakenčia dalies šakų pašalinimą, formuojant skėčio pavidalo arba spiralines lajas. Genėti galima du ar net tris kartus per metus. Karpant tujų gyvatvores svarbu, kad visos likusios iki pažemės šakos gautų pakankamai šviesos. Todėl apačia būtinai turi platėti.
Kadagių genėjimas
Įvairūs kadagiai genimi mažai, todėl juos sodinant reikėtų pasirinkti norimo aukščio veislę. Trumpinant stambesnę šaką reikia palikti nepažeistą šoninę šakelę, kuri vėliau taps viršūne.
Eglių genėjimas
Eglių šakų daug trumpinti negalima, nes jos nesukrauna epikorminių pumpurų. Geriau nugnaibyti nesumedėjusias šių metines viršūnėles. Taip paskatinsite naujų pumpurų vystymąsį, o šakos nepradės džiūti. Galima nugnybti ir viršūnę, tada eglės šakosis į šonus.
Pušų genėjimas
Pušys genimos retai, nebent norint pakelti lają. Tokiu atveju nupjaunamos apatinės šakos. Iš karto nereikėtų pašalinti daugiau nei 3 šakų arba vieno, žemiausio vainiko.
Maumedžių genėjimas
Maumedžiai neblogai pakenčia genėjimą. Iš jų net galima išauginti gyvatvores. Tik nereikia persistengti. Jei reikia, vienu metu išpjaunamos 2 – 3 stambesnės šakos. Išpjovos daugiau, netoli buvusiųjų šakų iš kamieno kitais metais išauga daug naujų ūglių, kurie keičia lajos formą.
Kukmedžių genėjimas
Kukmedžiai labai lengvai atsigauna apkarpyti, todėl iš jų formuojamos įvairiausios dekoratyvios figūros.
Puskiparisų genėjimas
Puskiparisai genimi mažai, dažniausiai pašalinama arba patrumpinama tik viena kita šaka. Jie paliekami augti laisvai, mažai keičiant veislei būdingą išvaizdą.