Išgenėtame serbentų krūme kas metai stengiamasi palikti skirtingo amžiaus, stiprių stiebų. Tada jie dera gausiai ir ilgai. Perkant serbentus žinotina, kad jie turi būti su ne mažiau kaip trim ūgeliais. Pirmųjų metų rudenį tie ūgeliai sutrumpinami iki 2-4 pumpurų. Kitais metais iš miegančiųjų pumpurų užauga keli nauji stiebeliai. Antraisiais ir trečiaisiais metais iškerpamos nulūžusios, ligotos ant žemės gulinčios šakos. Daugiausiai žiedinių pumpurų sukrauna ir dera jaunos juodųjų serbentų šakos. Senesnės dera mažiau, uogos būna smulkesnės. Ketvirtaisiais metais išpjaunamos 3-4 seniausios, derėjusios šakos, o jų vietoje paliekama tiek pat stiprių, sveikų vienamečių ūglių. Vėliau
išpjaunami silpni vienamečiai ūgliai, retinamos per tankios šakos. Gerai suformuotame juodųjų serbentų krūme turėtų būti penkiolika skirtingo amžiaus, bet ne senesnių kaip ketverių metų šakų. Genint juoduosius serbentus, galima trumpinti menkai besišakojanči’us ūglius.
Gerai prižiūrimi serbentai dera 8-12 metų. Raudonieji ir baltieji serbentai leidžia mažiau ūglių, todėl būna mažiau ir stiebų. Be to, jų šakelės dera 4-5 metus. Suformuotame krūme auginama po 10-15 stiebų. Raudonieji ir baltieji
serbentai produktyviausi 4-5 metus, todėl genint išpjaunamos visos senesnės kaip penkerių metų šakos.