Ridikuose yra daug eterinio aliejaus, mineralinių druskų, vitamino C ir baktericidinių medžiagų. Ridikų priežiūra ir nuėmimas Ridikų priežiūra – tai pastovus laistymas, purenimas ir kaupimas. Ridikai pirmoje vegetacijos pusėje laistomi 1-2 kartus per savaitę po 8-10 l/m2, vėliau – po 15-20 l/m2, jeigu nelyja. Vasariniai ridikai, kai jų šakniavaisiai išauga iki 3-4 cm skersmens, atrenkami […]
Ridikėliai – greičiausiai užauganti daržovė. Jie auginami ir po plėvele, ir lauke. Iš vienos lysvės galima gauti 3-4 derlius. Ridikėliai – šalčiui atspari daržovė, bet geriausiai auga 16-20 °C temperatūroje. Ridikėliai auginami visur, bet kartais jie išleidžia žiedynkočius, pražysta ir šakniavaisiai išauga nestandartiniai. Svarbiausios priežastys: 1) labai tankiai pasėta (100% tokių pasėlių išleidžia žiedynkočius); 2)
Burokėlius pradedama nuimti rugsėjo trečiame dešimtadienyje. Iš visų šakniavaisių burokėliai nuimami pirmieji, nes jie jautrūs žemoms temperatūroms. Burokėliai atsargiai pakeliami šakėmis, išraunami, rankomis nuvaloma žemė, aštriu peiliu nupjaunami lapai nepažeidžiant šakniavaisio. Kai pjūvio vieta apdžiūsta ir sukietėja, burokėliai sudedami laikymui. Burokėlius galima laikyti dėžėse sluoksniuojant su smėliu (3-4 cm), sausomis durpėmis, pjuvenomis arba drožlėmis. Palankiausia
Sėklų paruošimas sėjai Burokėlių sėklos – tai vaisynas-kamuoliukas, kuriame yra 2-3 ar net daugiau mažų sėklelių vienoje luobelėje. Iš vienos sėklos išdygsta 2-3 augalai, todėl labai svarbu juos laiku išretinti. Burokėlių sėklos dygsta lėtai, todėl norint greičiau sulaukti daigų, jos kruopščiai paruošiamos sėjai. Sėklos, patikrinus jų daigumą, medžiaginiuose maišeliuose pamerkiamos viename iš žemiau aprašytų tirpalų.Pirmas
Burokėlių auginimo sąlygos panašios kaip ir morkų, tik jiems reikia daugiau šilumos. Burokėlių šakniavaisiuose ir lapuose daug vitaminų, angliavandenių, mineralinių druskų – kalio, magnio, kalcio. Burokėliuose esantis betainas mažina kraujospūdį, pagerina riebalų apykaitą organizme. Burokėlius patartina naudoti esant inkstų nepakankamumui.
Morkos nuimamos rugsėjo pabaigoje prieš šalnas. Nuo šakėmis pakeltų ir išrautų iš drėgnos lysvės morkų žemės nuvalomos rankomis, nekratomos ir nedaužomos į žemę arba viena į kitą. Šakniavaisių, kurie bus naudojami maistui, lapai nupjaunami iki pat morkos galvutės, o sėklinėms paliekama 1,5-2 cm. Nupjaunant lapus morkos kartu ir rūšiuojamos: sveikos paliekamos žiemai, o pažeistos, sergančios
Morkų priežiūra – tai dirvos purenimas, ravėjimas, retinimas, laistymas, tręšimas, kenkėjų naikinimas, apsauga nuo ligų. Purenimas ir ravėjimas. Kai tik morkos sudygsta, atsargiai purenami tarpueiliai 3-4 cm gyliu, išravimos išaugusios piktžolės. Purenama ir ravima po lietaus arba palaisčius. Po ravėjimo lysvė palaistomą, kad žemė apsispaustų apie augalus. Retinimas. Kai išauga pirmas ir antras tikrieji lapeliai,
Kada sodinti? Sėjos terminai susiję su būsimu morkų derliumi. Lėtai dygstančios sėklos reikalauja didesnio dirvos drėgnumo, todėl sėjama kuo anksčiau, kol dirvoje pakanka pavasario drėgmės. Sėjant vėliau sėklos patenka į sausą žemę, išdygsta reti ir silpni daigai, o kartais nesudygsta visai. Morkoms sėti tinkamiausias laikas: ankstyvųjų veislių – balandžio 20-25 d., vidutinio ankstyvumo balandžio 25
