Užgavėnės – tai išskirtinė metų diena, žiemos išlydėjimo šventė. Užgavėnės neturi pastovios datos, bet dažniausiai būna vasario mėnesį (tarp vasario 9 d. ir kovo 8 d.), t. y. likus 40 dienų iki Šv. Velykų, būtinai antradienį. Nuo seno jos švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes buvo tikima, .kad jei gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai ir vasarą nieko nestigs. Per […]
Zuikiai – pavojingi sodo augalų kenkėjai. Žiemą, kai žaliuosius augalus užkloja sniegas, zuikiai graužia šakeles, nugraužia jaunų vaismedžių žievę soduose. Kai iškrenta daug sniego, labiausiai jie pažeidžia obelis, o mažiausiai kaulavaisinius vaismedžius. Neturėdami žaliojo maisto, zuikiai dažniausiai pažeidžia vaismedžių žievę, kuri auga 70-80 cm virš sniego. Norėdami žiemą vaismedžius apsaugoti nuo zuikių, jų kamienus ir žemutines stambesnes šakas apriškite medžiaga, ruberoidu ar kartonu.
Norintiems turėti puikiai augantį ir gausiai deranti sodą reikėtų žinoti, kad: • Vaismedžiai neturėtų būti žymiai aukštesni už žmogų. Aukštus vaismedžius sunku prižiūrėti ir skinti nuo jų vaisius. Kuo kompaktiškesnis vaismedis, tuo jam lengviau auginti vaisius. Kuo aukštesnis vaismedis, tuo daugiau medžiagų vaismedis skiria ne vaisiams, o gausioms šakoms. • Visas šakas turite lengvai pasiekti rankomis. Rankomis reikėtų pasiekti ne tik vaisius,
Lapkotiniai salierai – skani, labai vertinga maistine daržovė. Ypač šie salierai mėgstami Anglijoje, be jų negali apsieiti nė vienas restoranas. Jie vartojami nuo rugsėjo mėnesio iki žiemos pabaigos, todėl juos auginti tikrai verta. Sėklų išvaizda ir sėjos būdu jie nesiskiria nuo kitų salierų. Lapkotinių salierų negalima sodinti anksčiau nei gegužę, nes šaltu drėgnu oru daigai skursta ir neauga. Pasodintus lapkotinių salierų daigus
Daržo žirnis – labai senas kultūrinis augalas. Jų sėklos yra gelsvos, žalios atba baltos spalvos, o žiedai balti. Pagal virkščias jie skirstomi į aukštaūgius ir krūminius. Pirmieji duoda didesnį derlių, tačiau jiems reikalingos atramos. Ir vieni, ir kiti žirniai skirstomi dar pagal sėklų išvaizdą. Viienų sėklos yra lygios, kitų raukšlėtos. Pastarieji yra skanesni ir saldesni, todėl jie vadinami cukriniais. Cukriniai žirniai reikalauja
Daržovės ilgiau laikosi, kai apkasamos sniegu. Žiemos pabaigoje kaupai ar tranšėjos užpilami 50-70 cm sniego sluoksniu. Sniegas gerai suspaudžiamas, ant viršaus užpilamas 50-70 cm pjuvenų, durpių ar kraiko sluoksnis. Sniego kaupui parenkama aukštesnė vieta, kur nesilaiko vanduo, o iš pietų pusės nekaitina saulė. Aikštelėje suspaudžiamas 25-50 cm storio sniego sluoksnis. Daržovės dedamos j viršų smailėjančiu kaupu ir vis perpilamos 10 cm
Pelenai yra vertingi augalams, nes juose yra visų augalams reikalingų maistinių medžiagų: fosforo, kalio, kalcio ir apie 30 mikroelementų. Svarbiausia, kad šias medžiagas iš pelenų augalai pasisavina gana lengvai. Fosforą iš pelenų augalai pasisavina geriau nei iš superfosfato, o pelenuose esantis kalis gerai tirpsta vandenyje. Pelenuose beveik nėra chloro, todėl jie yra ypač naudingi augalams, kurie nepakenčia šios medžiagos: braškėms, žemuogėms, avietėms,
Žinoma, kad kai kurios sėklos gali būti apklėstos ligų sukėlėjų sporomis ir todėl jauni augalų daigai gali sirgti iŠ pat pradžių. Norėdami to išvengti, privalote sėklas beicuoti prieš daiginimą. Beicavimas– cheminis ligų pradų naikinimas augalų sėklų paviršiuje. Sėklas apvalyti nuo ligų sukėlėjų pakankamai paprasta. Sausuoju būdu beicuojamos visos smulkios daržovių sėklos: pupelių, žirnių – ypač ankstyvųjų, – ir t.t. Beico milteliai pilami
