SĖKLŲ BEICAVIMO BŪDAI

Žinoma, kad kai kurios sėklos gali būti apklėstos ligų sukėlėjų sporomis ir todėl jauni augalų daigai gali sirgti iŠ pat pradžių. Norėdami to išvengti, privalote sėklas beicuoti prieš daiginimą.
Beicavimas– cheminis ligų pradų naikinimas augalų sėklų paviršiuje. Sėklas apvalyti nuo ligų sukėlėjų pakankamai paprasta.
Sausuoju būdu beicuojamos visos smulkios daržovių sėklos: pupelių, žirnių – ypač ankstyvųjų, – ir t.t. Beico milteliai pilami į sėklų maišelį. Miltelių dedama tiek, kad sukračius sėklas, jos gerai apsiveltų. Perteklius nusijojamas,kad nepakenktų sėklų daigumui. Tada pasėtos sėklos, dėl šaltų orų negalinčios sudygti, bus apsaugotos nuo pelėsinio grybo.
Šlapiuoju cheminiu būdu beicuojamos stambios daržovių- agurkų, aguročių, moliūgų, špinatų- sėklos. Smulkios sėklos, beicuojamos Slapiuoju būdu, gali išbrinkti, sumažėti jų daigumas. Beico milteliai ištirpinami vandenyje.
Į paruoštą tirpalą panardinamas vandeniui pralaidus maišelis su sėklomis. Tirpalo koncentracija ir beicavimo laikas nurodytas vartojimo instrukcijoje. Beicuotas sėklas reikia nedelsiant išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje.
Tinkamai laikomų beicuotų sėklų daigumas dažniausiai nesumažėja. Vis dėlto slapiuoju būdu beicuojamų sėklų daigumas mažesnis.
-

One Response

  1. Danutė

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: