VERTINGA TRĄŠA MEDŽIŲ PELENAI

Pelenai yra vertingi augalams, nes juose yra visų augalams reikalingų maistinių medžiagų: fosforo, kalio, kalcio ir apie 30 mikroelementų. Svarbiausia, kad šias medžiagas iš pelenų augalai pasisavina gana lengvai. Fosforą iš pelenų augalai pasisavina geriau nei iš superfosfato, o pelenuose
esantis kalis gerai tirpsta vandenyje. Pelenuose beveik nėra chloro, todėl jie yra ypač naudingi augalams, kurie nepakenčia šios medžiagos: braškėms, žemuogėms, avietėms, serbentams, kopūstams, bulvėms.
Pelenų į dirvą galima berti rudenį, ją perkasant, j 10 m2 – dirvožemio patariama suberti 3 kg augalinių atliekų ar 7 kg medžio pelenų. Pelenų poveikis juntamas 4 metus. Smėlio ir priesmėlio dirvožemyje dažniausiai trūksta boro. Jei 1 m2 dirvožemio patręšite 50 g pelenų, tai šio kiekio pakaks, kad dirvoje boro būtų pakankamai. Jei pelenus sumaišysite su organinėmis trąšomis, jose pastebimai sumažės azoto.
Pelenų patariama berti į komposto krūvas. Jas patariama užberti 20 cm storio mėšlo sluoksniu, o ruošiant 100 kg komposto panaudoti 10-20 kg pelenų.
Lapuočių medžių pelenuose yra daugiau maistinių medžiagų nei spygliuočių medžių pelenuose. Beje, jaunų medžių pelenuose yra daugiau maistinių medžiagų nei senų ir storų medžių pelenuose.
-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: