Pelenai yra vertingi augalams, nes juose yra visų augalams reikalingų maistinių medžiagų: fosforo, kalio, kalcio ir apie 30 mikroelementų. 
Svarbiausia, kad šias medžiagas iš pelenų augalai pasisavina gana lengvai. Pelenuose beveik nėra chloro, todėl jie yra ypač naudingi augalams, kurie nepakenčia šios medžiagos: braškėms, žemuogėms, avietėms, serbentams, kopūstams, bulvėms.
Pelenų į dirvą galima berti rudenį, ją perkasant. Į 10 m2 dirvožemio patariama suberti 3 kg augalinių atliekų ar 7 kg medžio pelenų. Pelenų poveikis juntamas 4 metus. Smėlio ir priesmėlio dirvožemyje dažniausiai trūksta boro. Jei 1 m2 dirvožemio patręšite 50 g pelenų, tai šio kiekio pakaks, kad dirvoje boro būtų pakankamai. Jei pelenus sumaišysite su organinėmis trąšomis, jose pastebimai sumažės azoto.
Pelenų taip pat negalima maišyti su fosforo trąšomis, nes iš šio mišinio augalai žymiai prasčiau įsisavina maistines medžiagas.
Lapuočių medžių pelenuose yra daugiau maistinių medžiagų nei spygliuočių medžių pelenuose. Beje, jaunų medžių pelenuose yra daugiau maistinių medžiagų nei senų ir storų medžių pelenuose.
Medžių pelenų į komposto krūvas patariama berti 3-4 proc. nuo komposto krūvų masės. Medžio pelenus būtina laikyti sausoje vietoje, nes sudrėkusiuose medžių pelenuose pastebimai sumažėja kalio.