UŽGAVĖNĖS

Užgavėnės – tai išskirtinė metų diena, žiemos išlydėjimo šventė. Užgavėnės neturi pastovios datos, bet dažniausiai būna vasario mėnesį (tarp vasario 9 d. ir kovo 8 d.), t. y. likus 40 dienų iki Šv. Velykų, būtinai antradienį.
Nuo seno jos švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes buvo tikima, .kad jei gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai ir vasarą nieko nestigs. Per Užgavėnes reikia daug valgyti, kad duona visus metus būtų skalsi. Be to, valgyti reikia net 12 kartų, kad kiekvienas mėnuo butų derlingas.
Populiariausi valgiai: blynai, kiaulienos troškiniai, vėdarai, įvairūs virtiniai, kiaušinienė, riestainių virtinės. Yra sakoma, kad be blynų ir mėsos tai ne Užgavėnės. Reikšmingas šios šventės akcentas – persirengėlių vaikštynės, improvizacijos, dainos, muzika, šokiai, juokai, vaišinimasis blynais.
Užgavėnių karnavalui būdinga Morės vežiojimas, kuri vakare būna sudeginama; Kanapinio (saulės spindulio) ir Lašininio (žiemos) kova, kurią turi laimėti, žinoma, Kanapinis. Baisūs, triukšmingai grojantys ir dainuojantys karnavalų dalyviai kaip įmanydami veja iš kiemo žiemą ir kviečia pavasarį „šalta žiema šalin eiki, o, pavasari, ateiki.“
Po to seka Gavėnios laikas, kuris skirtas dvasiškai pasiruošti šv. Velykoms.
-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: