Sausio mėn. pats svarbiausias darbas – apsirūpinti sėklomis. Pirmiausia reikia patikrinti, kokių sėklų liko nuo praėjusių metų, patikrinti jų daigumą. Daigumui nustatyti imkite 100 sėklų, o žirnių ir pupelių – 50. Į negilias lėkštutes įklokite sugeriamojo popieriaus ir išdėstykite sėklas, kad jos nebūtų viena prie kitos. Ant sėklų viršaus uždėkite kitą sugeriamojo popieriaus lapą. Sugeriamąjį popierių sudrėkinkite, kad sėklos iš abiejų pusių […]
Iki XX amžiaus pradžios buvo manyta, kad žmonėms pakanka baltymų, riebalų, mineralinių druskų bei vandens, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai neteisingas požiūris. Kiekvienam organizmui būtinos ir tam tikros organinės medžiagos, užtikrinančios normalią organų būklę – vitaminai. Vitaminų randama augaliniuose ir gyvuliniuose maisto produktuose. Cheminiu būdu pagaminti vitaminai neprilygsta natūraliems gamtiniams. Sintetiniai vitaminai, kaip maisto papildas, daugiau tinka vartoti žiemą ir ankstyvą pavasarį,
Prieskoniai ir prieskoninės daržovės, vartojamos nedideliu kiekiu, pagerina maisto skonį, spalvą, kvapą. Prieskoniai – garstyčios, pipirai, lauro lapeliai, cinamonas, gvazdikėliai, kmynai neturi maistingųjų savybių, bet jie padeda skrandžio sultims išsiskirti, pagerina apetitą. Prieskoninės daržovės – salotos, špinatai, rūgštynes, krapai, salierai turi askorbininės rūgšties, karotino, B grupės vitaminų, piridoksino ir kt. rūgščių. Daug daržovėse kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų. Jos normalizuoja žarnų
Jei oras nešaltas, jau sausio mėnesį galima aplink vaismedžius išberti mineralines trąšas ir kauptuku įterpti į dirvą. Sodui reikia įvairių trąšų. Viename kv. m beriame 50-80 g trąšų. Dabar tręškime fosforo ir kalio trąšomis, o azoto trąšas palikime pavasariui. Fosforo ir kalio trąšų berkime po 50 g/kv.m. Su žiemos krituliais trąšos iki pavasario pasieks augalų šaknis. Jei nešalta, galime retinti
Agurkų, aguročių, patisonų, arbūzų sėklas galima laikyti 6-8 metus. Pomidorų, moliūgų, bazilikų ir kopūstinių augalų sėklas galima laikyti 4-5 metus. Pupelių, žirnių, ridikėlių ir griežčių sėklas galima laikyti 3-5 metus. Morkų, burokėlių, cviklinių runkelių, pipirų, ropių, baklažanų, dumplainių, salotų, špinatų, gelsvių, katžolių ir juozažolių sėklas patariama laikyti 3-4 metus. Svogūnų, porų, petražolių, krapų, rūgštynių, anyžių, kmynų, pankolių, raudonėlių, peletrūnų, pipirmėčių, čiobrelių, šparagų,
Agurkai ir pomidorai ypatingai jautrūs šviesos trūkumui. Mažiau jos reikia kopūstinėms ir svogūninėms daržovėms, šakniavaisiams, žalumynams. Tad norint kambaryje daigų užsiauginti anksčiau, juos reikia papildomai apšviesti. Agurkų, moliūgų daigai auginami 25-30 dienų, pomidorų- 70, ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų- 55-60. Persodinti tokio amžiaus, jie lengviau prigWa. Tačiau jei daigams sudaromos geros sąlygos (vieni kitų nestelbia, gauna pakankamai maisto medžiagų) ir jie prieš persodinimą gerai
Yra žinoma, kad sėti augalų sėklas į šaltą dirvą – beprasmiška, nes šaltoje dirvoje augalų sėklos tik subrinks, tačiau nesudygs, o po kelių dienų gali net ir supūti. Todėl, jei augalus pasėjote į šaltą dirvą, juos gali tekti sėti iš naujo. Daržovių sėklas patariama sėti aukštesnėse vietose, kuriose pirmiausiai nutirpsta sniegas. Apšildyti dirvą galima keliais būdais. Pavyzdžiui, nuo lysvių nukaskite sniegą,
Dirvos mulčiavimas – seniai žinomas agrotechnikos būdas. Sodininkai augalams mulčiuoti dažnai naudoja smulkintą žolę, pjuvenas, nukritusius medžių lapus. Tačiau žinomas ir kitoks būdas – dekoratyvusis mulčiavimas. Be gerųjų mulčio savybių, jis atlieka ir estetines funkcijas. Natūralus pušų ar maumedžių žievės arba spalvotas, specialiai paruoštas medžio drožlių mulčio paklotas puikiai papuoš gėlyną, ar želdinių grupę. Mulčiuokite tik gerai įšilusią, išravėtą, supurenta
