Sodininko darbai sausio mėnesį

Jei oras nešaltas, jau sausio mėnesį galima aplink vaismedžius išberti mineralines trąšas ir kauptuku įterpti į dirvą. Sodui reikia įvairių trąšų. Viename kv. m beriame 50-80 g trąšų. Dabar tręškime fosforo ir kalio
trąšomis, o azoto trąšas palikime pavasariui. Fosforo ir kalio trąšų berkime po 50 g/kv.m. Su žiemos krituliais trąšos iki pavasario pasieks augalų šaknis.
Jei nešalta, galime retinti derančias obelis ir kriaušes, kurių vainikai labai tankūs. Retinant pašalinamos visos į vainiko vidų augančios, sužalotos, nesveikos ir besitrinančios šakos bei ūgliai. Išretintas vainikas geriau dera, nes jį apšviečia saulė ir prapučia oras. Paliktos vainiko viduje vaisinės šakutės ir ūgliai po „ išretinimo geriau dera. Retinant šakos pjaunamos prie jų išaugimo vietos esančio sustorėjimo, vadinamojo šakos išaugimo žiedo.
Visas didesnes žaizdas gražiai aplyginkime ir užtepkime medžio anglies derva, emulsiniais dažais arba kita izoliacine medžiaga. Genint šaka pjaunama iš apačios, o baigiama pjūviu iš viršaus. Taip daroma, kad šaka neišplėštų medienos. Likusi šakos dalis išpjaunama ties jos išaugimo žiedu.
Dabar galime tvarkyti agrastų ir serbentų krūmus. Lietuvos sąlygomis juodieji serbentai gerai dera 3-4 metus, o raudonieji – 5-7 metus. Todėl būtina kas metai juos prižiūrėti. Genint krūmus paliekama 12-15 įvairaus amžiaus stiebų, tarp jų – jauni ūgliai, tik jie patrumpinami 1/3 jų ilgio. Visas išpjaustytas augalo dalis surenkame ir greitai sudeginame. Taip pat peržiūrime svarainius ir kitus vaiskrūmius.
Pasiruoškime ūglių menkavertėms obelims bei kriaušėms paskiepyti, juos galima ruošti, jeigu nebūna didelių šalčių/siekiančių -30° C ir daugiau. Šį darbą galima dirbti sausio, vasario mėn. iki vegetacijos pradžios.
Skiepūgliai pjaustomi nuo sveikų, gerai žinomų derlingų medžių iš pietinės vainiko pusės bei vaismedžių viršūnės. Svarbu nesumaišyti atskirų veislių, todėl ryšulėlius su skiepūgliais suriškime pagal veisles ir užkabinkime juostelę su užrašu, juos laikykime drėgname rūsyje, galais j smėlį, kurį retkarčiais palaistykime. Galima sukišti ir j sniegą šiaurinėje gyvenamojo namo ar kito pastato pusėje ir apmulčiuoti durpėmis arba apmesti eglišakėmis. Kai kurie sodininkai šiuos skiepūglių ryšulėlius įleidžia virvute į šulinį arčiau vandens, bet neapsemdami.
-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: