Morkų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Tai kosmopolitinis, visur išplitęs grybas, galintis pulti įvairiausius augalus vegetacijos metu ir laikymo vietose. Jis labai išplitęs ir gali padaryti daug žalos. Serga morkos, runkeliai, griežčiai, ropės, ridikai, kopūstai, pomidorai, bulvės, žirniai, pupelės. Vegetacijos metu kekerinis puvinys dažniausiai pažeidžia nusilpusias ar laiku nenuimtas morkas. Daugiausia žalos padaro žiemą. Ant šakniavaisių […]
Morkų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Serga morkos, petražolės, kopūstai, burokėliai, agurkai, pupelės ir kitos daržovės. Tai labai dažna morkų liga. Ypač daug žalos ji padaro laikymo metu. Jeigu morkos užsikrečia vegetacijos metu, virš dirvos esanti šakniavaisio dalis suminkštėja ir apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Grybienos paviršiuje išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai. Netrukus susidaro šviesūs netaisyklingos
Morkų rizoktoniozė (Rhizoctonia violacea) Serga morkos, runkeliai, kopūstai, ropės, petražolės, svogūnai ir kiti augalai. Nurodoma, kad šis grybas puola daugiau kaip 100 skirtingų augalų rūšių. Morkų rizoktoniozė plinta lauke ir laikymo vietose. Vasaros pabaigoje ant morkų šakniavaisių galvutės, rečiau kitose vietose, susidaro švininės, vėliau rausvos spalvos dėmės. Jų paviršius kiek įdumba ir apauga iš pradžių
Morkų fomozė (Phoma rostrupii) Rostrupo vingiagrybis gali pažeisti visas morkų dalis: lapkočius, lapalakščius, stiebus, žiedynus, sėklas ir šakniavaisius. Daugiausia nuo fomozės nukenčia sekiojai. Pirmų metų morkų pasėliai pradeda sirgti antroje vasaros pusėje. Ant lapkočių ir lapų gyslų susidaro balzganos, gelsvos, vėliau pilkos dėmės, nubertos smulkiais juodais taškeliais — grybo piknidžiais. Piknosporos bespalvės, vienaląstės, elipsiškos, 4—6
Morkų stemfiliozė (juoduliai) (Stemphylium botryosum) Serga morkos, svogūnai, česnakai, kopūstai, agurkai, pupelės, žirniai ir kiti augalai. Literatūroje nurodoma, kad grybas gali užpulti apie 50 skirtingų rūšių augalų. Kekinis paišgrybis puola visas antžemines augalo dalis: lapus, stiebus, žiedus. Dažnai sunyksta daigai. Ant morkų lapų atsiranda tamsiai rudų, kartais koncentriškai rievėtų dėmių su juodomis apnašomis. Ant lapkočių,
Morkų cerkosporozė (rudmargė) (Cercospora carotae) Cerkosporozė yra dažna ir labai išplitusi morkų liga. Cerkospora pažeidžia pirmametes morkas ir sekiojus. Lietuvoje labiausiai nukenčia sekiojai. Pirmieji ligos požymiai pastebimi liepos viduryje. Vėsesniu oru grybas puola senus, šiltesniu — jaunus lapus. Ant jų atsiranda 0,1—0,2 cm skersmens netaisyklingų arba apskritų rudų, su šviesesniu centru, nuo sveikų audinių atsiskyrusių
Morkų alternariozė (Altenaria radicina) Serga morkos, salierai, petražolės ir kiti augalai. Paišgrybis pažeidžia lapus ,įr šakniavaisius. Atsparios pirmametės morkos. Jei jos suserga, tai tik rudenį. Labiausiai nukenčia sekiojai ir šakniavaisiai žiemą. Ant apatinių lapų atsiranda netaisyklingų rudų dėmių su vos žymiomis žalsvai juodomis apnašomis. Konidijos rusvos, elipsiškos arba buožiškos, sukibusios grandinėlėmis, 34—51 x 10—22 mikro
Morkų šlapiasis puvinys (Erwinia carotovora) Pūva įvairūs augalai, ypač daržovių sultingi organai, vegetacijos metu ir laikymo vietose. Saugyklose šia liga serga morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kitos daržovės. Ant apsikrėtusių morkų atsiranda tamsių vandeningų dėmių. Dažniausiai pradeda pūti galvutė, rečiau kitos šakniavaisių dalys. Pažeisti audiniai suminkštėja, sutęžta, skleidžia nemalonų kvapą. Puvinio
