Pupelių sklerotlnis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Šis grybas labai plačios specializacijos, galintis parazituoti įvairiausius augalus, pavyzdžiui agurkus, pomidorus, morkas, kopūstus, griežčius, ropes, svogūnus, linus, kanapes, saulėgrąžas, kukurūzus ir kitokius. Paprastoji sklerotinija aptinkama ir mūsų respublikos pupelių pasėliuose. Ypač didelę žalą sklerotinis puvinys padaro šiltnamiuose. Sklerotiniu puviniu pupelės suserga jau užaugusios. Dažniausiai pažeidžiamos pačios ankštys, nors gali […]

Pupelių bakterinė degligė (Xanthomonas phaseoli) Pupelių bakterinė degligė labai išplitusi liga, aptinkama ir Lietuvoje. Jos žalingumas mažesnis negu riebalinės dėmėtligės. Dygstant apkrėstoms sėkloms, sėklaskiltės dažniausiai supūva šlapiuoju puviniu. Daigai gali supūti. Apsikrečia ir stiebai, lapai bei ankštys, nes bakterijos plinta vandens indais arba patenka į augalą iš išorės. Ant sergančių lapų, dažniausiai pakraščiuose, atsiranda mažų

Pupelių riebalinė dėmėtligė (Pseudomonas phaseolicola) Pupelinis pseudomonas parazituoja bet kurios vystymosi fazės pupeles. Pažeidžia visas antžemines augalų dalis. Tai labai išplitusi, dažna ir labai žalinga pupelių liga. Ant daigų skilčialapių, išaugusių iš apkrėstų sėklų, atsiranda tamsiai žalių, tartum riebalingų, galinčių susilieti dėmių. Tose vietose audiniai paruduoja ir nudžiūsta. Sergantys daigai sunyksta, o jeigu ir išlieka,

Pupelių geltonoji mozaika (Phaseolus virus) Labai išplitusi liga. Gali sirgti pupelės, baltažiedis ir geltonžiedis barkūnai, kvapusis pelėžirnis, valgomasis lęšis. sėjamasis žirnis, dobilai, lubinai, kardeliai, balandos. Geltonoji mozaika pupelių pasėliuose pažeidžia pavienius augalus. Iš ankštinių augalų nuo jos labiau nukenčia geltonžiedis lubinas. Geltonosios mozaikos požymiai šiek tiek skirtingi. Jie priklauso nuo pupelių veislių ir meteorologinių sąlygų.

Pupelių paprastoji mozaika Labai išplitusi liga. Ja serga pupelės, pavasarinis vikis ir baltažiedis barkūnas. Nuo paprastosios mozaikos smarkiau nukenčia ilgesnio vegetacijos periodo pupelės. Ši liga dažna. Pirmuosius ligos židinius sudaro pupelės, išaugusio apkrėstų sėklų. Jau daigai būna išmarginti gelsvomis mozaikiškomis dėmėmis. Ant sergančių augalų jaunų lapų atsiranda šviesiai žalsvų ir gelsvų dėmelių. Besiplėsdamos jos priartėja

Žirnių askochitozė (Ascochyta pisi) Askochitozė yra plačiai išplitusi labai žalinga žirnių liga. Ja gali sirgti ir lubinai, vikiai, pupos, pupelės, kukurūzai. Pažeidžia įvairias augalo dalis bei pačias sėklas ir jose žiemoja. Ascochyta pisi sukelia šviesiadėmę askochitozę. Ant lapų ir ankščių atsiranda apskritų arba ovalių pilkšvai gelsvų, kartais beveik baltų dėmių, apjuostų tamsiai rudu iškiliu apvadu

Žirnių septoriozė (Septoria pisi) Augalų septoriozės yra labai dažnos ligos, nes Septoria gentis pasižymi rūšių gausumu. Neretai šios genties grybų sukeliamos augalų ligos pagal simptomus vadinamos šviesmargėmis. Septoriozė labai išplitusi žirnių liga, žinoma ir mūsų respublikoje. Ligos sukėlėjas siauros specializacijos, parazituoja tik žirnius. Gali pažeisti bet kurias antžemines augalo dalis. Ryškiausi ligos požymiai būna ant

Žirnių deguliai (Colletotrichum pisi) Plačiai išplitusi žirnių liga. Didesnę žalą ji padaro vėsesnio drėgno klimato zonose. Respublikoje aptinkama retokai. Žirninis deguliagrybis parazituoja visas antžemines žirnių dalis. Ant lapų atsiranda gelsvai rusvų netaisyklingos formos dėmių su tamsiai rudu apvadu. Jose galima įžiūrėti smulkius oranžinius kūnelius — acervulius, kuriuose būna tamsiai rudi šereliai. Kiek vėliau dėmių centruose