Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Žirnių deguliai (Colletotrichum pisi) Plačiai išplitusi žirnių liga. Didesnę žalą ji padaro vėsesnio drėgno klimato zonose. Respublikoje aptinkama retokai. Žirninis deguliagrybis parazituoja visas antžemines žirnių dalis. Ant lapų atsiranda gelsvai rusvų netaisyklingos formos dėmių su tamsiai rudu apvadu. Jose galima įžiūrėti smulkius oranžinius kūnelius — acervulius, kuriuose būna tamsiai rudi šereliai. Kiek vėliau dėmių centruose […]
Žirnių rūdys (Uromyces pisi) Žirninė rudelė parazituoja daržo ir lauko žirnius, pelėžirnius, vikius, karpažoles. Pupinės rudelės augalai maitintojai yra pupos, lęšiai, žirniai ir vikiai. Rūdys ir mūsų respublikoje gana dažna, sausomis vasaromis smarkiai išplintanti, žalinga liga. Nuo jų daugiau nukenčia daržo žirniai. Pavasarį ant karpažolių ūglių ir lapų susidaro žirninės rudelės spermogonės ir balkšvų arba
Žirnių sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Ši labai plačiai išplitusi liga mūsų respublikoje žirniams žymesnės žalos nepadaro. Jos sukėlėjas puola įvairiausius augalus vegetacijos metu ir saugyklose. Jau ant suaugusių žirnių ankščių arba stiebų puvinio apimtose vietose susidaro balta, į vatą panaši grybiena. Jeigu pažeidžiamas stiebas, virš esanti augalo dalis nudžiūsta. Sendama grybiena subliūkšta, nes iš jos
Žirnių miltligė (Erysiphe pisi) Žirninis miltenis parazituoja žirnius, dobilus, lubinus, liucerną, vikius, lęšiukus. Ant skirtingų ankštinių augalų žirninis miltenis sudaro šiek tiek morfologiškai skirtingus kleistotecius ir sporas. Remiantis tuo, taip pat skirtingais augalais maitintojais šios grybo rūšies, kaip ir daugumos kitų miltgrybių, išskirtos atskiros formos. Žirnių miltligė ir mūsų respublikoje yra dažna liga. Didžiausios žalos
Žirnių netikroji miltligė (Peronospora pisi Syd.) Žirninė peronospora prisitaikiusi parazituoti žirnius. Ji išplitusi visur, kur tik ši kultūra auginama. Nuo netikrosios miltligės žirniai labiau nukenčia vėsaus, drėgno klimato zonose. Nereta ji ir mūsų respublikoje. Žirniai gali sirgti bet kurioje vystymosi fazėje. Susirgę daigai nudžiūsta, o jeigu ir išlieka, tai silpnai auga, būna su pageltusiais lapais
Žirnių šaknų puvinys (Fusarium sp., thielaviopsis basicola) Tai dažna liga, galinti smarkiai išretinti žirnių pasėlius ir mūsų respublikoje. Ligos užpulti žirnių daigai dažniausiai supūva, nespėję pasiekti dirvos paviršiaus. Ant likusių daigų sėklaskilčių gali atsirasti tamsių įdumbančių puvinio dėmių kurios kartais išplinta ir ant šaknų bei stiebų, dažniausiai šaknies kaklelio srityje. Tokie daigai išlinksta ir supūva.
Žirnių deformuojanti mozaika Šis virusas parazituoja žirnius, pupeles, pupas, lubinus, vikius, dobilus ir daugelį kitų ankštinių augalų. Deformuojanti mozaika ankštinių pasėliuose išplinta atskirais židiniais. Sergantys augalai skursta, todėl išauga mažesnis derlius. Pažeistų augalų jaunų lapų gyslos ištisai arba vietomis pašviesėja. Prie jų esantis lapalakštis, dažniausiai gyslų atsišakojimų vietose, pasidaro blyškiai žalias, glebus. Dėl to ant
Žirnių paprastoji mozaika Žirnių paprastoji mozaika yra labai išplitusi liga. Jos sukėlėjas gali parazituoti žirnius, pupas, pupeles, vikius, rausvuosius ir raudonuosius dobilus, kvapųjį pelėžirnį ir kai kuriuos kitus ankštinius augalus. Lietuvoje ši liga žirnių pasėliuose masiškai nepaplinta. Ja sergančių augalų derlius sumažėja apie 40%. Ligos požymiai lengviausiai pastebimi ant jaunų lapų bei prielapių. Ant lapalakščio
