Žirnių deformuojanti mozaika
Šis virusas parazituoja žirnius, pupeles, pupas, lubinus, vikius, dobilus ir daugelį kitų ankštinių augalų.
Deformuojanti mozaika ankštinių pasėliuose išplinta atskirais židiniais. Sergantys augalai skursta, todėl išauga mažesnis derlius. Pažeistų augalų jaunų lapų gyslos ištisai arba vietomis pašviesėja. Prie jų esantis lapalakštis, dažniausiai gyslų atsišakojimų vietose, pasidaro blyškiai žalias, glebus. Dėl to ant lapų ir prielapių atsiranda pailgų, kampuotų dėmelių. Lapų dėmėtumas lengviau įžiūrimas ūkanotą dieną arba užpavėsintoje vietoje. Lapalakščio tarpgysliuose dėmės gali būti didesnės ir apskritos. Ligos apimti lapai ir prielapiai būna daug mažesni už sveikus, susiraukšlėję.
Ant sergančių augalų ankščių taip pat atsiranda blyškiai žalsvų gelstančių dėmių, jų vietoje lapalakštis deformuojasi. Deformuojasi ir stiebai — jie būna išsikraipę, žemaūgiai, iš pašaknio leidžia daug atžalų.
Sergančių ūmine ligos lorma augalų deformacija būna ypač ryški. Lapalakštis tarp stambių gyslų, kartais ir pačios gyslos, iškyla, kauburiuotai deformuojasi, susidaro savotiškos išaugos. Tačiau tokių augalų rečiau pasitaiko.
Žirnių virusas sunkiai perduodamas tiesiogiai su sergančio augalo sultimis.
Aktyvūs šio viruso platintojai yra amarai ir kai kurie kiti vabzdžiai. Virusas žiemoja sergančiuose daugiamečiuose augaluose.
Apsaugos priemonės. Vengti šio viruso parazituojamų augalų kaimynystės. Šalinti iš sėklinių pasėlių susirgusius augalus. Rudenį giliai užarti augalų liekanas. Naikinti ligos platintojus — amarus.