Žirnių paprastoji mozaika

Žirnių paprastoji mozaika

Žirnių paprastoji mozaika yra labai išplitusi liga. Jos sukėlėjas gali parazituoti žirnius, pupas, pupeles, vikius, rausvuosius ir raudonuosius dobilus, kvapųjį pelėžirnį ir kai kuriuos kitus ankštinius augalus. Lietuvoje ši liga žirnių pasėliuose masiškai nepaplinta. Ja sergančių augalų derlius sumažėja apie 40%. Ligos požymiai lengviausiai pastebimi ant jaunų lapų bei prielapių. Ant lapalakščio tarpugyslių atsiranda blyš kiai žalsvų, vėliau pagelstančių dėmelių. Lapų gyslos vietomis arba ištisai gali būti pašviesėjusios. Ligos požymių ryškumas gerokai priklauso nuo augalo apsikrėtimo laiko bei oro temperatūros. Anksčiausiai ir lengviausiai pastebimus ligos požymius turi iš apsikrėtusių sėklų iš augalai. Kai oro temperatūra žemoka (iki +14°C) arba palyginti aukšta (virš +24 °C), lapų mozaikiškumas būna užmaskuotas, o +18—24 °C temperatūroje geriausiai išryškėjakėja. Be to, ligos požymiai būna ryškesni ūkanotomis dienomis ar bent užpavėsintoje vietoje.
Paprastosios mozaikos sukėlėjas augalų vegetacijos metu išplatinamas su sergančių augalų sultimis, dažniausiai susilietus sergantiems augalams su sveikais, per nedidelius sužalojimus, pavyzdžiui, per nulaužtus augalo plaukelius. Aktyvūs šio viruso platintojai paprastai yra amarai. Žirnių virusas  žiemoja ir išplinta su sirgusių augalų sėklomis.
Apsaugos priemonės. Sėklai naudoti sveiko pasėlio sėklas. Iš sėklinių pasėlių šalinti susirgusius augalus. Naikinti amarus. Plotus sėkliniams pasėliams parinkti kuo tolianuo ankštinių augalų, kad jie mažiau apsikrėstų paprastąja mozaika ir kai kuriomis kitomis ligomis.

-

Leave a Reply