DARŽOVIŲ PUVINIAI SANDĖLIUOSE

Įvairūs daržovių puvinių sukėlėjai į saugyklą patenka iš lauko kartu su užsikrėtusiomis daržovėmis ar žemėmis. Dalis mikroorganizmų lieka rūsiuose nuo praėjusių metų ir užkrečia daržoves.
Alternarioze (juoduoju) puviniu dažniausiai serga kopūstai ir žiediniai kopūstai brendimo metu. Iš pradžių ant išorinių kopūstų lapų atsiranda smulkių juodų dėmelių, jos plečiasi irapsitraukia rudomis apnašomis. Vėliau liga pereina į gūželes, atsiranda įdubusių, pelėsiu aptrauktų dėmių. Ligai plisti palanki aukšta temperatūra, drėgmė, prastas vėdinimas.
Kekerinis (pilkasis) puvinys ypač daug žalos padaro kopūstams. Jeigu labai lietingas ruduo, kopūstai juo suserga ir lauke. Liga’greitai plinta, kai rūsiai blogai vėdinami ir drėgni. Viršutiniai gūžių lapai ir lapkočiai apsitraukia
pilku pelėsiu, gleivėmis, lapų paviršiuje susidaro grybo skleročiai.
Fomozė – šakniavaisių liga. Vegetacijos pabaigoje ligos požymių atsiranda ant lapų. Ant morkų atsiranda sausų įdubusių dėmių, kurios vėliau apsitraukia baltu pelėsiu. Burokėliai pūva iš vidaus. Pūvanti dalis pajuoduoja ii išdžiūsta.
Sausasis puvinys– labiausiai plintanti ir žalingiausia bulvių liga. Ant gumbų atsiranda sausų dėmių, jos didėja, ruduoja, paviršius raukšlėjasi. Ligą plisti skatina staigūs temperatūros ir drėgmės pokyčiai.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top