Salierinė margasparnė minamusė (Philophylla heraclei L.) Kenkia salierams, petražolėms, pastarnokams ir daugeliui kitų skėtinių augalų. Senesniuose salierų lapuose matomos stambios, plokščios, įvairios formos dėmės — minos. Iš pradžių jos būna balsvos, vėliau paruduoja. Žiūrint prieš šviesą, minose matomos kenkiančios lervos ir jų kruopėti juodi ekskrementai. Stipriau pakenkti lapai pirmiausia pagelsta, vėliau nudžiūsta. Salierinė margasparnė minamusė […]
Morkinė musė (Psila rosae) Kenkia morkoms, petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jų lapai pasidaro violetinio atspalvio, paskui pagelsta ir nudžiūsta. Jaunų šakniavaisių viršūnėse, o stambesniuose šakniavaisiuose iki šerdies būna įsigraužusios musės lervos. Prapjovus pažeistą šakniavaisį, matomi ploni rudi pilni ekskrementų takai. Pažeisti šakniavaisiai būna kartūs ir
Kmyninė kandis (Depressaria nervosa) Kenkia kmynams, rečiau morkų, petražolių, pastarnokų ar kitų skėtinių augalų sėklojams. Birželio pradžioje išriedėję iš kiaušinių vikšrai iš pradžių minuoja lapo plokštę, paskui vidurinę gyslą, o dar vėliau įsigraužia į stiebą ir minta jo audiniais. Paskui jie pereina ant žiedynų, apraizgo juos voratinkliais, kartais net nugraužia žiedkočius, žiedus ir sėklas. Užaugę
Morkinė kandis (Depressaria depressella) Kenkia morkų, krapų, pastarnokų, kmynų ir kitų skėtinių šeimos augalų sėklojams. Sėklojų žiedynų skėtukų butonizacijos fazėje (birželio pabaigoje— liepos pradžioje) pasirodo pirmieji morkinės kandies vikšrai. Liepos mėn. jie nukandžioja žiedkočius, apgraužia butonus, žiedus ir neprinokusias sėklas, kartais ir lapus. Vikšrai apraizgo ir sutraukia į krūvą plonais voratinkliais skėtukus. Morkinės kandies drugių
Gluosninis-morkinis amaras (Cavariella aegopodii) Dažniausiai kenkia krapams, rečiau morkoms ir kitiems kultūriniams bei laukiniams skėtinių šeimos augalams. Apnikti amarų lapai ir augalų viršūnės susiraito, deformuojasi. Stipriau pakenkti augalai skursta, silpniau auga, jų žalios masės ir sėklų derlius labai sumažėja. Sparnuotų amarų galva ir krūtinė yra juodos spalvos, pilvelis žalias, su tamsiomis dėmėmis šonuose, besparnių kūnas
Morkinis amaras (Semiaphis dauci) Kenkia morkoms. Pažeidimas panašus j morkinės biakutės pažeidimą. Pakenkti lapai būna deformuoti, susigarbanoįę. Kenkėjai laikosi didelėmis kolonijomis šaknies kaklelio ir stiebelio bei lapų pamatų srityje. Labiau apnikti augalai silpnai auga, jų lapai būna užteršti cukringomis, lipniomis amaro išskyromis. Morkinis amaras dažnai pažeidžia ir sekiojus. Jo kolonijos randamos ant lapų, ūglių ir
Morkinė blakutė (Trioza viridula) Kenkia morkoms ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Suaugėliai, lervos ir nimfos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Dažniausiai būna pažeisti centriniai lapai. Jie lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja, deformuojasi ir dažnai pasidaro panašūs į petražolių lapus. Iščiulpti lapkočiai sutrumpėja. Pažeistų morkų šakniavaisiai būna smulkūs, barzdoti, kieti ir neskanūs. Labiau pažeisti sėjinukai
