Kopūstu ligos

Kopūstų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Sklerotinio puvinio sukėlėjas labai plačios specializacijos. Parazituoja įvairiausių augalų bet kuriuos organus. Iš kryžmažiedžių daržovių dažniausiai puola kopūstus lauke ir saugyklose. Lietingais metais pažeistų gūžinių kopūstų išoriniai lapai, pradedant nuo viršūnių, pūva, sutęžta, pasidaro gleivėti. Tarp pūvančių lapų susidaro į vatą panaši balta grybiena, iš kurios išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai. …

Kopūstų sklerotinis puvinys Read More »

Miltligė dažniausiai serga griežčiai ir ropės, daug rečiau kopūstai, ridikėliai, ridikai. Ant laukinių kryžmažiedžių augalų ši grybo forma nepasitaiko. Miltligė smarkiai gali išplisti sausą šiltą saulėtą vasarą. Ligos apimti lapai, lapkočiai, o sėklojų ir stiebai bei ankštaros vietomis arba ištisai apsitraukia balta grybienos valktimi, kuri vėliau pasidaro šviesiai rusvos spalvos. Nors ji būna ant lapų …

Kryžmažiedžių miltligė Read More »

Kryžmažiedžių baltosios rūdys (Albugo candida) Baltosiomis rūdimis gali sirgti įvairūs kryžmažiedžiai augalai: kopūstai, griežčiai, ropės, krienai, valgomieji ir dirviniai ridikai, ridikėliai, garstyčios ir kt. Serga bet kurios vystymosi stadijos augalai. Labiausiai nukenčia daržovių sekiojai: lapai, lapkočiai, stiebai, žiedkočiai, ankštaros. Susirgusių augalų lapų viršutinėje pusėje matomos apskritos stambios (iki 1 cm skersmens) šiek tiek iškilios, iš …

Kryžmažiedžių baltosios rūdys Read More »

Kopūstų netikroji miltligė (Peronospora brassicae) Netikrąja miltligė serga įvairūs kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai. Pažeidžiami daigai, suaugusių augalų bei sėklojų lapai, sėklojų stiebai ir ankštaros. Apsikrėtusių augalų lapų viršutinėje pusėje atsiranda gelsvų netaisyklingų dėmių. Apatinėje lapų pusėje jos būna apsitraukusios pilkšvomis arba balzganomis pakrikai pasiskleidusiomis apnašomis. Ant sėklojų stiebų ir ankštarų dėmės tarsi išsiliejusios, be …

Kopūstų netikroji miltligė Read More »

Kopūstų diegavirtė (juodoji kojelė) (Olpidium brassicae) Kopūstų diegavirte dažniausiai sukelia kopūstinis paplaiskis, kartais ir kiti grybai: Rhizoctonia aderholdii (Ruhl.) Kolosch., Pythium debaryanum Hesse, Phoma lingam (Tode) Desm, Botrytis cinerea Pers., Fusarium sp. Kopūstų diegavirte serga kopūstų (gūžinių, žiedinių, Briuselio, pašarinių), ridikėlių daigai. Gali sirgti ir salotos, agurkai, pomidorai, tabakas, linai, avižos, kviečiai. Liga pažeidžia daigų …

Kopūstų diegavirtė (juodoji kojelė) Read More »

Žiedinių kopūstų bakteriozė (Pseudomonas maculicola) Būdingi šios bakteriozės požymiai — daugybė smulkių ( 1— 3 mm skersmens) tamsių dėmelių ant žiedinių kopūstų lapalakščių ir gyslų. Iš pradžių jos būna lyg vandeningos, apskritos, vėliau, žuvus audiniams, pasidaro rusvai pilkos arba rudos, beveik juodais pakraščiais, netaisyklingos ir pagaliau susilieja. Žiūrint į nuskintą lapą prieš šviesą, aplink dėmeles …

Žiedinių kopūstų bakteriozė Read More »

Kryžmažledžių daržovių gyslų bakteriozė (Kanthomonas campestris) Kopūstinis ksantomonas pažeidžia kopūstų sėklojų ir pirmamečių augalų vandens indus, todėl jie pajuoduoja. Sie požymiai ypač ryškūs lapų pakraščiuose. Lapalakštis nuo krašto link centro palaipsniui gelsta, džiūsta, raukšlėjasi, pasidaro tarytum permatomas. Perpjovus lapkotį, matomas tamsus vandens indų ratas. Liga kartais pradeda plisti, praėjus 2—3 savaitėms nuo kopūstų daigų pasodinimo …

Kryžmažledžių daržovių gyslų bakteriozė Read More »

Kopūstų šlapiasis puvinys (Pectobacterium carotovorum) Abi šios bakterijos dažniausiai puola nusilpusius, mechaniškai sužalotus, kitomis ligomis sergančius augalus saugyklose, ypač jeigu ten šilta ir drėgna. Jos gali sukelti ir lauke augančių daržovių šlapiąjį puvinį. Drėgnu šiltu metu išoriniai kopūstų lapai ir kotai prie lapkočių pasidaro gleivėti, pūva. Puvinys palaipsniui apima gūžės vidų. Tokia gūžė sutęžta, skleidžia …

Kopūstų šlapiasis puvinys Read More »