Dygliuotasis šaltalankis – dygliuotas 1,5-6 m aukščio krūmas arba medis. Žydi balandžio-gegužės mėn., sultingi, kvapnūs oranžiniai vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir ant šakelių gali išsilaikyti iki pavasario.
Geriausiai vaisius rinkti spalio-gruodžio mėn.: po pirmųjų šalnų uogos būna saldžiai rūgščios, lengviau atsiskiria nuo šakelių.
Šis augalas turi daug polivitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų.
Šaltalankio uogose yra daug vitamino C, vitaminų B1, B2, E, karotino, tolinės rūgšties. Todėl sultys – viena geriausių avitaminozės profilaktikos ir gydymo priemonių.
Nereikia išmesti uogų išspaudų – iš jų galima pasidaryti šaltalankio aliejaus, kuriuo gydomos įvairios odos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Išspaudas reikia išdžiovinti, sumalti, užpilti saulėgrąžų aliejumi (2:3) ir palaikyti tris savaites šiltoje vietoje, retkarčiais pamaišant. Prieš vartojant reikia nukošti, laikyti tamsioje vėsioje vietoje, kad neapkarstų, ir ne ilgiau kaip vienerius metus. Šaltalankio aliejumi gydomi nudegimai, pūliuojančios žaizdos, tepama suskeldėjusi oda, pažeista burnos ertmės gleivinė.
Liaudies medicinoje šaltalankio uogų nuoviras geriamas nuo skrandžio ligų, gydomos odos ligos.
Gydymą šaltalankio preparatais turi skirti gydytojas, nes kai kuriems žmonėms gali sutrikti kepenų ir kasos veikla.