Patarimai

Džiovinami visi vamzdeliniai grybai, taip pat breidžiukai, pievagrybiai ir net kelmučiai. Tam parenkami neseni, tvirti grybai. Jie perrenkami, nuvaloma žemės, spygliai, lapai, bet neplaunami. Baravykų koteliai visai arba dalinai nupjaunami (paliekama ne daugiau kaip pusė kotelio). Raudonikiai bei lepšės su koteliais perpjaunami vertikaliai pusiau arba į 4 dalis (jei dideli). Briedžiukų ir bobausių nupjaunamos apatinės kotelių dalys. Kelmučių džiovinamos tik kepurėlės. Didelės […]

Jurginų šakniagumbius žiemojimui reikia ruošti pasirodžius jau pirmosioms stipresnėms nakties šalnoms. Šalnoms pakandus, jurginų lapai tuojau pajuoduoja. Tai rodo, kad laikas kasti jų šakniagumbius. Prieš kasimą jurginų stiebai nupjaustomi 10-15 cm aukštyje virš žemės paviršiaus. Negalima jurginų stiebų sukinėti, juos reikia nupjauti aštriu peiliu. Negalima jų rauti, bet atsargiai su kastuvu iškasti. Jurginai žiemojimui paliekami su prie šakniagumbių esančiomis žemėmis. Iškasus

Pelenus, kaip vertingą trąšą augalams, žinojo net senų laikų žemdirbiai. Nors dabar netrūksta įvairių mineralinių trąšų, tačiau nevalia pamiršti ir pelenų, kurių nemažai, bedegant kurui, susidaro krosnyse. Ypač pravartu pelenus naudoti nedideliuose soduose ar daržuose, kur nereikia daug mineralinių trąšų. Nustatyta, kad pelenuose yra 8 proc. kalio, 3 proc. fosforo ir 32 proc. kalcio. Tokiu būdu 6 kg pelenų atstoja vieną kg

Po pietų suvalgius kelias greipfruto skilteles, “sudegs” beveik pusė gautų kalorijų. O iš ryto suvalgius pusę greipfruto, energijos pakaks visai dienai. Vaisius valgykite kartu su skiltelių plėvele – joje daujsianaudingų medžiagų. Stresą nuima per pusę perpjautas ir orkaitėje su cinomonu bei cukrumi iškeptas greipfrutas. Jeigu jūsų skrandžio rūgštingumas per mažas, porą kartų per dieną gerkite po stiklinę sulčių. Sergant širdies

Suraskite jai namuose saulėtą vietą, jei pastebite, kad lapai įgauna šviesiai žalią spalvą ir pasidaro liauni, kamienas ištįsta, žinokite, kad augalui trūksta šviesos. Vasarą laistykite 3-4 kartus per savaitę, anksti rytą ir vakare. Pavasarį ir rudenį juką purkškite vandeniu. Vasarą galite išnešti į sodą, terasą ar balkoną, tik palaipsniui įpratinkite prie temperatūros pasikeitimo.

Šeimininkė dažnai turi pažvelgti į savo sandėliuką ar spintą, kur laikomos uogienės, sultys, kiti konservai. Pastebėjus, kad pradeda gesti, dar galima juos išgelbėti. Pradėjus uogienei rūgti, skystis nupilamas į emaliuotą indą. Įberiama cukraus (1 litrui uogienės – 100-150 g), užvirinama, nugraibomos putos ir sudedama likusi uogienė. Verdama ant mažos ugnies, nugraibomos putos. Kai putų nebėra, uogienė supilama į švarius indus. Uogienė, marmeladai

Žmogaus organizmui be baltymų, riebalų, angliavandenių, svarbu gauti ir biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų bei mineralinių medžiagų esančių daržovėse. Mokslininkai nustatė, kad per metus vienas žmogus turėtų suvalgyti 128-164 kg daržovių (be bulvių): baltagūžių kopūstų – 50 kg, arbūzinių daržovių – 20 kg, žiedinių kopūstų – 3-5 kg, pomidorų – 25-30 kg, morkų – 6-10 kg, agurkų-10-13 kg, burokėlių