Bendri su sodo darbais susiję patarimai ir ne tik
Rūgščios dirvos indikatoriai yra dirvinis asiūklis, svėrė, rūgtis, arkliarūgštė, tūbė, bobramunis, vanage, dirvinė našlaitė, paprastoji žliūgė. Per daug pakalkintoje dirvoje auga notrelės, dilgėlės, usnys, trikertės žvagi nėšį žilės. Daržo lysvėje želiančius dirvinius vijoklius, asiūklius išnaikinti nėra paprasta. Geriausia pašalinti dirvos paviršiuje pasirodžiusias stiebų viršūnes. Jas pjauti reikia kuo giliau po žeme, keletą kartų.
Augalų sėklų kokybė, t.y. daigumas, dažnai būna prasta, todėl sėklos sudygsta netolygiai, o pasėliai atrodo praretinti. Tad sėklų ruošimas sėjai yra svarbus dalykas. Sėklų daigumą pagerinti padeda jų barbotavimas. Barbotavimas – tai sėklų mirkymas vandenyje, kuriame yra deguonies. Namuose sėklas galima barbotuoti, panaudojus akvariumų įrangą. Į 0,5 ar 1 litro talpos stiklainius pripilkite 20 °C šilumos vandens, j jį …
• Į verdantį vandenį įdėti smulkiais gabalėliais supjaustytas 2 skilteles česnako. Pakvėpuoti šiais garais kelias minutes. • Purkšti į nosį druskos tirpalą (1 šaukštelis jūros druskos stiklinei vandens). Valgomoji druska netinka. • Pravartu kojas tepti garstyčių miltelių košele. • Dažnai naudoti Šiltus kompresus. • Labai gerai naudoti oro drėkintuvą.
Rūškanas rudens metas – artėja ir tikimybė susirgti peršalimo ligomis. Neužsimerkime prieš jų grėsmę, bet griebkimės profilaktikos, galinčios padėti išvengti arba nors sumažinti jų tikimybę. • Valgykite daugiau žalių daržovių (morkų, kopūstų, svogūnų ir ypač česnakų). • Stenkitės neperšalti kojų. )ei grjžote namo smarkiai sušalęs – pirmiausiai šildykite kojų padus. • Jei jūsų bute kuris nors pradėjo čiaudėti – tai …
Kaip sutikti peršalimo ligas Read More »
Džiovinami visi vamzdeliniai grybai, taip pat breidžiukai, pievagrybiai ir net kelmučiai. Tam parenkami neseni, tvirti grybai. Jie perrenkami, nuvaloma žemės, spygliai, lapai, bet neplaunami. Baravykų koteliai visai arba dalinai nupjaunami (paliekama ne daugiau kaip pusė kotelio). Raudonikiai bei lepšės su koteliais perpjaunami vertikaliai pusiau arba į 4 dalis (jei dideli). Briedžiukų ir bobausių nupjaunamos apatinės kotelių dalys. Kelmučių džiovinamos tik kepurėlės. Didelės …
Jurginų šakniagumbius žiemojimui reikia ruošti pasirodžius jau pirmosioms stipresnėms nakties šalnoms. Šalnoms pakandus, jurginų lapai tuojau pajuoduoja. Tai rodo, kad laikas kasti jų šakniagumbius. Prieš kasimą jurginų stiebai nupjaustomi 10-15 cm aukštyje virš žemės paviršiaus. Negalima jurginų stiebų sukinėti, juos reikia nupjauti aštriu peiliu. Negalima jų rauti, bet atsargiai su kastuvu iškasti. Jurginai žiemojimui paliekami su prie šakniagumbių esančiomis žemėmis. Iškasus …
Pavasarį dažnai pavėluojame išauginti daržovių daigų vien dėl to, kad iš rudens nebuvome pasiruošę žemės. Paprastai pavasarį visa žemė būna dar padengta sniegu arba giliai įšalusi. Todėl turime žemės pasiruošti tuomet, kada tai nesunku padaryti. Auginant daržovių daigus reikia turėti mėšlinės, velėninės, lapinės ar kitokios pūdyminės žemės. Pasiruošę jos laiku, pavasarį galėsime anksčiau pradėti auginti daigus ir greičiau valgyti žaliąsias daržoves. …
Pelenus, kaip vertingą trąšą augalams, žinojo net senų laikų žemdirbiai. Nors dabar netrūksta įvairių mineralinių trąšų, tačiau nevalia pamiršti ir pelenų, kurių nemažai, bedegant kurui, susidaro krosnyse. Ypač pravartu pelenus naudoti nedideliuose soduose ar daržuose, kur nereikia daug mineralinių trąšų. Nustatyta, kad pelenuose yra 8 proc. kalio, 3 proc. fosforo ir 32 proc. kalcio. Tokiu būdu 6 kg pelenų atstoja vieną kg …
Pelenai – vertinga trąša Read More »
