Šiurkštusis rūgtis Nuo kitų skiriasi tuo, kad jo stiebo viršūnė pūkuota, apyžiedis ir žiedkočiai taip pat pūkuoti. Tankiu pūku pasidengusi ir lapų apačia, o lapų makštys tarsi aptrauktos voratinkliu.

Dėmėtasis rūgtis Vienmetis žolinis augalas, turintis neilgą, mažai išsišakojusią šaknį, iš kurios išaugęs stačias, kartais gulsčias, šakotas, bambliuotas, plikas, truputį rausvas stiebas, kartais net 80 cm aukščio. Lapai lancetiški, beveik bekočiai, nusmailėję, pliki, be taškuotų liaukučių apatinėje pusėje. Viršutinė jų dalis dažnai su juosvomis dėmėmis, o apatinė – kartais vatota. Žiedai storose, netikrose varpose stiebų

Rūgtis gyvatžolė Taip pat rūgtinių šeimos augalas. Daugiametis. Šakniastiebis storas, rangytas, raudonu viduriu. Stiebas stačias, standus, plikas, bambliuotas. Žiedynas – cilindriška tanki balkšvai rožinė varpa. Žydi gegužės-liepos mėnesį. Auga pamiškėse, krūmynuose, pelkėtų pievų pakraščiuose, upių slėniuose ir net šlapiose dirvose. Paplitęs beveik visoje respublikoje. Mūsų šeimoje šio vaistinio augalo šakniastiebius ruošdavo rudenį, tik išbyrėjus sėkloms.

Kartusis rūgtis Rūgtinių šeimos vienmetis žolinis augalas. Stiebas 20-70 cm aukščio, Šakotas, bambliuotas. Lapai pražanginiai, trumpakočiai, lancetiški, galuose pūkuotais galais. Žiedai maži, rožiniai arba balsvi, sudaro varpiškas kekes stiebo ir šaknų viršūnėlėse arba lapų pažastyse. Pražysta vidurvasarį ir žydi iki rugsėjo. Gausiai prinoksta rugsėjį. Auga upių, ežerų, tvenkinių pakrantėse, šlapiuose pelkėtuose miškuose, laukuose ir pievose.

Trilapis puplaiškis Gencijoninių šeimos žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, apie 1 cm skersmens, šliaužiantis, žalias arba balsvai gelsvas. Lapai išauga iš šakniastiebio viršūnės. Pamatiniai lapai trilapiai, ilgais koteliais, pagrinde pereina į makštį. Lapeliai žali, panašūs į pupos lapus. Žiedynstiebis belapis, su gana tankia žiedų keke, apie 30 cm aukščio. Žiedai iki 1 cm skersmens, rausvai balsvi.

Rugiagėlė Graižažiedžių šeimos vienmetis arba dvimetis augalas. Labai paplitęs ir vartojamas ne tik liaudies, bet ir tradicinėje medicinoje. Žydi gražiais skaisčiai mėlynais žiedais. Vaistams vartojami kraštiniai mėlyni žiedai. Jie nuskabomi rankomis ir laisvai dedami į krepšelį, kad nesusispaustų. Džiovinami labai greitai šiltoje, užtemdytoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kad išliktų jų natūrali spalva, reikia dažnai vartyti. Išblukusių

Pelkinė usnis Graižažiedžių šeimos šeimos augalas. Žydi gelsvai žalsvais žiedais, išsidėsčiusiais beveik dvimetrinio stiebo ir šakų viršūnėse. Žydi visą vasarą; paplitęs kaip piktžolė. Abu šie augalai vartojami tik liaudies medicinoje, nes dar nepakankamai ištirti. Mūsų Šeimos gydymo praktikoj paprastosios usnies šaknų nuovirai ir plikiniai buvo vartojami kaip bakterijas naikinantieji, skausmą malšinantieji, antiuždegiminiai vaistai. Tai liaudies