Paprastoji usnis Graižažiedžių šeimos aukštas dvimetis žolinis augalas. Stiebas tiesus su tankiai išsidėsčiusiais šiurkščiais, spygliuotais žaliais lapais ir daugybe purpurinių žiedelių, sudarančių spygliuotą žiedų graižą. Paplitęs visoje Europoje, Sibire, Vidurinėje Azijoje. Auga daržuose, lauko pakraščiuose, dykrose. Dažnai užima didelius plotus.
Laukinis anyžius, arba uolaskėlė Tai skėtinių šeimos augalas su briaunuotu pilnavidurių išsišakojusiu stiebu ir plunksniškais lapais. Apatiniai lapai su lapamakštėmis, viduriniai – labiau karpyti, o viršutiniai – vos prasiskleidę lapalakščiai. Balti – rausvai kraštuoti arba rausvi žiedeliai sukrauti į sudėtingą skėtinį žiedyną šakų viršūnėse. Žydi visą vasarą. Smulkios, plikos, ovalo formos sėklos subręsta rugpjūčio arba rugsėjo
Vaistinė piliarožė Dedešvinių šeimos daugiametis aukštas (iki 1 m) žolinis augalas. Šaknis stora, su piršto storumo šalutinėmis rusvai geltonomis šaknimis. Stiebas vienas arba jų keletas, stačias, pūkuotas, apačioje sumedėjęs, cilindriškas, su trumpomis į viršų kylančiomis šakutėmis, išaugančiomis iš lapų pažastų. Viršutinių lapų pažastyse ir stiebo viršūnėje išauga trumpos šakelės su švelniai rožinės spalvos 20-30 cm
Balinis ajeras arba paprastasis ajeras Balinis ajeras (Acorus calamus) yra daugiametis, 60—100 cm aukščio, kvapus, žolinis augalas. Ajerinių (Acoraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas su ilgais žaliais kardiškais lapais. Šakniastiebis rausvai žalias, 1,5 — 3,0 cm skersmens, šliaužiantis, nariuotas, šakotas, su gausiomis pridėtinėmis šaknimis ir ryškiomis nukritusių lapų žymėmis, stipraus aromato. Stiebas iš vienos pusės su briauna,
BRAŠKIŲ LAISTYMAS Braškė – vienas jautriausių sodo augalų sausrai. Normaliam braškių derliui gauti metinis kritulių kiekis turėtų būti 680-725 mm. Uogoms augant ir nokstant palaikoma 80 proc, o iki žydėjimo ir po derliaus nuėmimo – 70 proc. lauko drėgmės imlumo. Lietuvoje uogoms augant ir nokstant dažnai drėgmės trūksta. Atsižvelgiant į dirvos drėgmę ir augalų poreikį,
Braškyno mulčiavimas Braškynų mulčiavimas neleidžia augti piktžolėms, bei susidaryti dirvos plutelei, sulaiko dirvos drėgmę, sudaro geresni vandens ir temperatūros režimą braškių šaknims. Mulčiuotame braškyne išauga didesnis uogų derlius. Uogos būna didesnės ir švaresnės, neapsivėlusios žemėmis. Paprasčiausia mulčiavimo medžiaga – šiaudai, juos reikia pakloti braškėms žydint. Žinotina, kad lengviausia šiaudus pakloti braškių žydėjimo pradžioje, kol lapija
Braškių lapų pjovimas Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują vešlią lapiją, todėl dažnai siūloma senus lapus nupjauti. Šalyse, kur braškių vegetacija ilgesnė, nupjovus jų lapus, kitų metų derlius padidėja. Tačiau, kai vegetacija trumpa, tai tik sumažina derlių. Lietuvoje braškių lapų pjauti nepatartina, tačiau labai ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose lapus pjauti galima. Lapai
Braškių sodinimas Braškių biologinės savybės tokios, kad jų kerelius galima sodinti per visą vegetaciją. Tačiau ekonominiu požiūriu tai daryti geriausia tam tikrais laikotarpiais. Žinoma, kuo anksčiau vasarą pasodinsite braškes, tuo didesnis bus kitų metų derlius. Tačiau pirmų metų derlius priklauso ne tik nuo sodinimo termino, bet ir nuo daigų kokybės. O anksti išauginti kokybiškus daigus
