Braškių sodinimas, skynimas, auginimo trukmė

Braškių sodinimas

braškių sodinimasBraškių biologinės savybės tokios, kad jų kerelius galima sodinti per visą vegetaciją. Tačiau ekonominiu požiūriu tai daryti geriausia tam tikrais laikotarpiais. Žinoma, kuo anksčiau vasarą pasodinsite braškes, tuo didesnis bus kitų metų derlius. Tačiau pirmų metų derlius priklauso ne tik nuo sodinimo termino, bet ir nuo daigų kokybės. O anksti išauginti kokybiškus daigus sunku. Dažnai dėl sausrų jie blogai įsišaknija, jų būna labai mažai.

Rudenį braškės sodinamos iki rugsėjo antros dekados. Vėliau pasodinti augalai iki žiemos nespėja pakankamai gerai įsišaknyti, žiemą ir pavasarį dažnai pašąla. Pavasarį tokie braškynai išretėja. Jeigu iki rugsėjo antrosios dekados braškių nepasodinote, atidėkite šį darbą pavasariui. Tyrimai parodė, kad anksti pavasarį pasodintos braškės išaugina tokį pat derlių, kaip ir pasodintos nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio. Pavasarį braškes sodinti pradedama kuo anksčiau – geriausiai jos dera pasodintos per 15-20 dienų nuo lauko darbų pradžios, tai yra balandžio antroje pusėje (atsižvelgiant į meteorologijos sąlygas), – baigiama gegužės pirmosiomis dienomis (iki žiedpumpurių iškėlimo). Nors vėliau sodinami daigai būna gražesni, bet blogiau prigyja, prasčiau auga ir dera.

Braškynui įveisti daigus imkite tik iš sveikų, grynaveisliais elitiniais arba pirmos reprodukcijos daigais įveistų braškynų. Daigai turi būti sveiki, neapsikrėtę erkinėmis, nepažeisti nematodų ar vytulių. Reikia, kad jie turėtų sveiką šerdelę bei gerą šaknų sistemą, šaknys būtų 5-7 cm ilgio. Sodinamas vasarą daigas turi turėti ne mažiau kaip 3 gerai išsivysčiusius lapus, o pavasarį daigai gali būti ir su mažais atželiančiais lapeliais. Juo storesnis daigas, tuo jis geriau išsivystęs ir turi daugiau sukaupęs maisto medžiagų. Įvairių veislių braškių daigai yra nevienodo storio, bet turėtų būti ne plonesni kaipbraškių sodinimas 5-7 mm, o geriausia – apie 10 mm storio.

Daigus kąskite ir sodinkite drėgnu, lietingu oru. O jei šio darbo ėmėtės sausą, vėjuotą ir ypač saulėtą dieną, būtinai juos sudrėkinkitę ir saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių. Kitaip jaunos daigų šaknelės greitai sudžiūsta, o pasodinti daigai sunkiau prigyja arba visai sunyksta.

Svarbu, kad daigų šaknys nuo iškasimo iki pasodinimo būtų drėgnos. Prieš sodinimą apvytusius daigus pusdieniui pamerkti į vandenį, kad atsigautų. Šaknis patartina pamirkyti karvių mėšlo ir molio tyrėje, o per sausrą pašalinti dalį arba net ir visus lapus.

Kiek braškių daigų sodinti į hektarą, priklauso nuo pasirinktos auginimo schemos. Braškės auginamos eilėmis, juostomis ir kiliminiu būdu. Didesniuose braškynuose braškės paprastai sodinamos eilėmis, nes tuomet pasitelkus techniką patogu jas ne tik sodinti, bet ir mechanizuotai prižiūrėti. Daigai sodinami 0,8×0,2-0,4 m atstumai SKN-6A arba kitų markių sodinamosiomis, traukiamomis MTZ markių traktoriais.

Rečiau, 0,8×0,3 m atstumais, sodinamos linkusios pūti ir vešlios lapojančios ‘Senga Sengana’ ir ‘Ventos’ veislės. Daigams skirtas braškes reikėtų sodinti kuo anksčiau rudenį arba labai anksti pavasarį, kas 0,8×0,4 m atstumais į gerai įtręštą lauką. Pasodinus braškes pagal minėtą schemą, pirmais metais traktoriniais purentuvais iš naujų įsišaknijusių daigų sudaroma 0,4 pločio braškių juosta ir paliekamas 0,4 m pločio tarpueilis. Purenant tarpueilius rankiniais purentuvais, sodinama 0,6×0,2×0,3 m.

braškių sodinimas

Sodininkų mėgėjų rankomis prižiūrimuose nedideliuose sklypuose braškes galima sodinti juostomis. Juostą sudaro 3 eilutės. Tarp jų paliekama 0,5 m, tarp augalų-0,2-0,3 m atstumai. Tarp juostų- 0,7 m.

Kiliminiu būdu braškės auginamos, kai sodinama 0,9×0,5 arba 1,2×0,5 m atstumais ir leidžiama visiems iš ūsų išaugusiems daigams įsišaknyti. Taip susidaro ištisas braškių kilimas, mažai reikia sodinti daigų, uogos po lietaus neapsivelia žemėmis. Tačiau taip nepatartina auginti ‘Senga Sengana’ ir ypač ‘Ventos’ veislių braškių, nes jų gausi lapija, be to jos linkusios pūti. Auginamas kiliminiu būdu braškes reikia sodinti optimaliais terminais į gerai įtręštą ir nepiktžolėtą dirvą. Kitaip braškynas bus retas, tuščiose vietose augs piktžolės, reikės daug herbicidų arba ravėti rankomis (mechanizuotai dirvos purenti neįmanoma), taigi uogų derlius bus menkas.

Įvairiu tankumu pasodintų braškių biologiniai ir ekonominiai tyrimai, atlikti LSD institute, parodė, kad nelaistomuose braškynuose tradicinis braškių sodinimas 0,8×0,2 m ir auginimas suformuojant 0,4 m pločio eilutes yra ekonomiškai vertingas. Kiek geresnis ekonominis efektas gautas pasodinus 0,8×0,4 m atstumais ir visame plote leidžiant išsišaknyti skrotelėms, t. y. sudarant ištisinį „kilimą“.

Ekonomiškai nenaudinga auginti labai tankiai 0,6+0.5+0,5×0,2 m pasodintų braškių dėl didelio lėšų kiekio daigams įsigyti (nors derlingumas didesnis negu auginant tradiciškai). Nelaistomuose braškynuose sodinti retai 1,6×0,4 m ir auginti 1,2 m juostomis neefektyvu dėl per mažo derlingumo.

Kiek daigų reikia sodinti į 1 ha, priklauso nuo pasirinktos auginimo schemos (kai kurie skaičiai suapvalinti).

Sodinimo atstumai, m             Daigų kiekis 1 ha, vnt.

a) auginama eilėmis

  • 0,8×0,2                                                          62500
  • 0,8×0,3                                                          42000
  • 0,8×0,4                                                          31000

b) kiliminis auginimas

  • 0,9×0,5                                                           22200
  • 1,2×0,5                                                           16600

c) auginama juostomis            Daigų kiekis 10 m juostoje, vnt.

  • 0,5×0,2                                                      3 eilės 150
  • 0,5×0,3                                                      3 eilės 100

Braškių daigai sodinami truputį giliau, negu augo daigyne, tačiau tokiame gylyje, kad, dirvai susigulėjus, daigų šaknys braškių sodinimasneišlįstų iš žemės. Taip pat negalima sodinti per giliai. Braškes sodinant mechanizuotai, dažnai daigai pasodinami į vagutės dugną ir palaisčius arba smarkiai palijus jų viršūninis pumpuras (šerdelė) užpilamas žemėmis, tuomet daigai skursta arba visai žūva. Jeigu taip atsitinka, būtina šerdeles tuoj pat atkasti. Geriausia braškes sodinti vėsesniu, lietingu oru, o jei dienos karštos ir saulėtos – vakare, pašalinus visus didesnius lapus. Palaistykite vagutes prieš daigų sodinimą arba tuoj pasodiną. Kad negaruotų drėgmė ir geriau prigytų, patartina palaistytus pamulčiuoti durpėmis.

BRAŠKIŲ AUGIMO TRUKMĖ

Paprastai braškės auginamos 3 metus, iš jų – 2 derėjimo metai. Tik labai gražius, sveikus ir nepiktžolėtus braškynus galima laikyti 4 metus, iš j ų – 3 derėjimo metai. Norint kasmet turėti vienodą uogų derlių, reikia kiekvienais metais dalį braškyno naikinti ir dalį ploto užsodinti naujomis braškėmis.

UOGŲ SKYNIMAS

Uogos skinamos, kai prinoksta, parausta ir įgauna tai veislei būdingą spalvą. Jei numatoma vežti toliau – reikia skinti, kai jų paviršius parausta 50-80 proc. Desertui uogas skinkite su taurėlapiais ir 10 mm ilgio koteliais, perdirbimui – be taurelių.

Braškių skynimo laikas trunka 2-4 savaites, tai priklauso nuo veislės ir meteorologijos sąlygų. 1 ha braškynui nuskinti, kai derlingumas 8-10 t/ha, vidutiniškai per 3 savaites reikia po 20 skynėjų kasdien. Linkusios pūti arba nelabai tinkamos gabenti uogos (‘Ventos’ veislės) skinamos dažniau – kas 2 dienas, o mažiau pūvančios ir tinkamos gabenti (‘Rcdgauntlet’, ‘Rubinovyj kųlon’, ‘Honeoye’, ‘Induka’, ‘Kent’) – rečiau, kas 3-4 dienas.

Geriausia uogas skinti anksti ryte, kol oras vėsus, o uogos šaltos ir sultingos, mat nuskintos karštą dieną greitai praranda aromatą, blogai pakelia tolimesnį gabenimą ir greičiau genda. Desertui braškės skinamos į 0,25-2 kg talpos, o perdirbimui – į didesnes, bet žemas dėžutes. Nuskintas uogas reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir lietaus, laikyti vėsioje patalpoje. Nustatyta, kad 0°-4°C temperatūroje uogas galima išlaikyti iki 5-8 parų, o 29°C temperatūroje jos išsilaiko tik vieną parą. Didesniuose braškynuose specialias šaldymo kameras patartina turėti net lauke, kad nuskintos uogos būtų kuo greičiau atvėsinamos.
Didesniuose braškynuose, kad būtų patogiau uogas skinti ir išvežti, kas 100 metrų daromi skersiniai įvažiavimai. Kartais naudojamasi specialiais kojomis stumiamais vežimėliais – uogos skinamos juose sėdint.

-

One Response

  1. Vaida

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: