Kiniški kopūstai Kinietiški kopūstai tikri ilgadieniai, o kadangi vasarą jie greit ima gausiai žydėti, tai labiausiai tinka kaip antrinės daržovės Poreikiai. Ši kopūstų veislė dera bet kurioje maistingoje, daug humuso turinčioje sodo dirvoje, tačiau jai reikia daug šviesos. Auginimas Sėti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios tiesiai į nuolatine vietą, eilėmis 40 cm viena nuo kitos, vėliau augalus išretinti, paliekant 30 cm atstumą, Derlius. Pirmą […]
Panašiai kaip lapiniai, briuselio kopūstai praturtina mūsų stalą vėlų rudenį ir žiemą. Poreikiai dirvožemiui. Tinka vidutinio sunkumo ir sunkus humusingas, maistingųjų medžiagų prisotintas dirvožemis, kuri pirma reikia gerai patręšti organinėmis trąšomis. Jei augalas pasodinamas lengvame smėlingame dirvožemyje, gali atsilikti taip, kad kopūstas nesubrandins kietų gūželių, nes augimas nebus tolygus. Auginimas Sodinti reikia tarp gegužės vidurio ir birželio pradžios 60×60 cm atstumu; sėjinukus galima
Brokoliai Brokoliai laikomi žiedinių kopūstų pirmtakais. Jie nesubrandina uždarų žiedynų, jų žiedpumpuriai laisvai išsidėsto po augalą. Poreikiai. Tokie pat. kaip ir žiedinių kopūstų. Brokolių auginimas Į atvirą dirvą reikia sėti balandžio pradžioje-birželio viduryje eilėmis 40 cm viena nuo kitos, eilėje atstumas tarp augalųluri būti 50 cm. Derlius. Skinami 15-20 cm ilgio žiedynkočiai prieš išsiskleidžiant žiedpumpuriams (esant šiltam orui, žiedpumpuriai skleidžiasi labai greitai). Todėl derlių reiktų
Žiediniams kopūstams reikia ypač rūpestingos priežiūros. Poreikiai. Reikalauja daug vandens ir maistingųjų medžiagų, dirvą reikia gerai patręšti organinėmis trąšomis. Žiediniai kopūstai jautrūs bet kokioms priežiūros klaidoms arba jos nebuvimui, ypač žiedynų formavimosi metu. Dirvožemis nuolat turi būti drėgnas, bet ne per šlapias. Žiedinių kopūstų auginimas Ankstyvąsias veisles reikia sodinti pirmoje balandžio pusėje, vasarines – nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios, rudenines – antroje birželio pusėje. Sodinukų ankstyvajai sėjai
Gužiniai kopūstai Pasirenkant gūžinių kopūstų rūšį, svarbu atkreipti dėmesį į sodinimo laiką (ankstyvieji, vidutiniai, vėlyvieji). Dar galima pasirinkti rūšis su pailgomis galvomis ir minkšta gūže, taip vadinamuosius siauralapius kopūstus. Poreikiai: kaip jau minėta, reikia ne tik iš rudens įterpti i dirva organinių trąšų, bet ir papildomai pabarstyti trąšomis užsimezgančias kopūsto galvas.Visoms rūšims reikia daug šviesos, išskyrus lapinius kopūstus, kurie auga ir paūksmėje. Žemė
Nors šis augalas jau nuo seno buvo vartojamas kaip lapinė daržovė, tačiau jis taip ir netapo populiarus, o ilgainiui jo vietą užėmė špinatas. Poreikiai. Sis augalas pasitenkina bet kokiu dirvožemiu, tačiau kai jis labai sausas, – ima gausiai žydėti. Auginimas. Sėti galima vos tik atšilus dirvai, netankiomis eilėmis 20 cm atstumu viena nuo kitos; kadangi, augalui sužydėjus, jo lapai įgauna
Su daržiniu špinatu šį augalą sieja nebent paruošimo būdas. Poreikiai. Šis augalas mėgsta saulę, šilumą.drėgme ir humusingą nesausą dirvą. Jam reikia nemažai maistingųjų medžiagų, todėl lysve, prieš sėjant Naujosios Zelandijos špinatus, reikia gerai patręšti organinėmis trąšomis, o daržovių augimo metu papildomai tręšti srutomis. Azotines trąšas, kaip ir daržiniam špinatui, reikia naudoti saikingai. Auginimas. Naujosios Zelandijos špinatas labai neatsparus šalčiui, todėl balandžio pabaigoje
Daugumą špinatų veislių tinka auginti tik kaip ankstyvąsias arba vėlyvąsias daržoves. Norint turėti ir vasarą panašių į špinatus daržovių, galima pasisėti kitų balandinių šeimos augalų, pavyzdžiui, mangoldų arba užpildyti šią spragą Naujosios Zelandijos špinatais. Špinatus reikėtų auginti saulėtoje vietoje, saikingai tręšti azotinėmis trąšomis ir neskinti vakare – taip galima išvengti nitratų kaupimosi. Poreikiai Dienos atžvilgiu špinatas priklauso prie pačių reikliausių daržovių rūšių. Kadangi augalas šaknis leidžia giliai, lysvė
