Yra nemažai augalų, kurie augdami bendrijoje, sudaro gražų ir spalvotą kilimą. Tai ne tik malonu akiai, bet ir turi praktinę naudą – naikina piktžoles, sutaiko dirvos eroziją. Kelis iš jų paminėsime, nes auginimas; nesudėtingas, o nauda akivaizdi. Aubretės (Aubrieta). Žydi pilnaviduriais, rausvai violetiniais žiedais. Aukštis – iki 10 cm. Mėgsta kalkingą dirvą. Kvapioji našlaitė (Viola odorata). Ilgai žydi, malonįai kvepia. Auga […]
Avokados auginamos Viduržemio jūros pakrančių, pietų Amerikos valstybėse, Afrikos tropikų šalyse. Kadangi sunokusius vaisius rinkti labai sunku, nes jie labai tižūs, avokados skinamos visai neprinokusios. Aromatą ir skonį vaisiai įgyja praėjus kelioms dienoms po nuskynimo. Avokadų medis per metus gali užauginti iki 200 kg vaisių, kurie yra aukščiausios kokybės baltymų, geriausių riebalų ir maištingiausių angliavandenių šaltinis. Maždaug 100 g avokados yra daugiau
Yra sukurta daug yra įvairiausių medicininių priemonių, skatinančių prakaitavimą, tačiau kai kurie žmonės mieliau naudojasi gamtos suteiktomis, natūraliomis priemonėmis. Žemiau pateikiame keletą tokių, gamtos motutės gėrybių. Aviečių uogos, kurios yra skanus maistas, nuo seno vartojamos peršalimo ligoms gydyti. Uogų užpilo duodama ligoniams prakaito išskyrimui skatinti, kūno temperatūrai mažinti. Siekiant efektyvesnio poveikio, išgėrus šiltos arbatos, rekomenduojama pagulėti, šiltai užsikloti. Arbatai pagaminti imami
Daug yra informacijos apie česnako gydomasias ir sveikatinamąsias galias. Šiais laikas liaudies medicina vis dažniau prisimenama, tad keletas liaudiškų patarimų galbūt padės sunegalavus. Peršalus ir nuo smarkaus kosulio prieš miegą, kojų padai ištrinami grūstais česnakais, krūtinė – žibalu ir išgeriama stiklinė portveino kartu su stikline medaus (1:1). Nuo slogos į nosį lašinamos šviežios česnako sultys. Danties skausmą malšina pridėta
Krienams auginti tinka vidutinio sunkumo priesmėlio arba lengvo priemolio, humusinga, puri, giliai jdirbta dirva. Mėgsta tręšimą mėšlu. Dauginama rudenį paruoštais šaknų auginiais. Jei jie bus sodinami pavasarį(balandžio mėn.), per žiemą laikomi smėlyje. Vasarą dirva giliai purenama, kad mažiau išsivystytų šoninių šaknų. Šaknis kasant jų dalis pasilieka dirvoje, pavasarį atželia ir susidaro nauji kerai, todėl net nedauginant krienai toje pačioje vietoje auga daugelį
Po pietų suvalgius kelias greipfruto skilteles, “sudegs” beveik pusė gautų kalorijų. O iš ryto suvalgius pusę greipfruto, energijos pakaks visai dienai. Vaisius valgykite kartu su skiltelių plėvele – joje daujsianaudingų medžiagų. Stresą nuima per pusę perpjautas ir orkaitėje su cinomonu bei cukrumi iškeptas greipfrutas. Jeigu jūsų skrandžio rūgštingumas per mažas, porą kartų per dieną gerkite po stiklinę sulčių. Sergant širdies
Tai ajerinių (Araceae) šeimos gėlė, kuri gerai žinoma gėlininkams. Kilusi iš Pietų Afrikos, dekoratyvi, dideliais žaliais lapais. Požiedis (gėlininkų vadinamas žiedu) baltas. Žiedai maži, susitelkę į burbuolišką žiedyną, kvepiantys. Žydi sausio-balandžio mėnesį. Žiedai ilgai išsilaiko, tinka sudaryti puokštėms ir vainikams. Pagrindinė žiemos šiltnamių gėlė. Peržydėjus, pradėjus gelsti lapams, iš šiltnamio be vazono persodinama į dirvą ir paliekama per vasarą. Rugpjūčio mėnesį
Naujai pasodintus vaismedžius, kurie gegužės mėnesį dar nevegetuoja, dažnai galima išgelbėti. Svarbu, kad medžio šakos nebūtų nudžiūvusios. Pirmiausia tokius vaismedžius reikia iškasti. Tada dar kartą patrumpinti šaknis. Šakos taip pat trumpinamos vienu trečdaliu. Taip sutvarkytas augalas merkiamas 24 valandoms į vandenį. Po to vaismedis iš naujo sodinamas ir gausiai paliejamas. Antžeminė augalo dalis, kol medis prigyja, keletą kartų per dieną purškiama vandeniu.
