Baigiasi vasara, todėl laikas pagalvoti apie tolesnius daržininkystės darbus. Greitai pradės kristi lapai, o jie mums labai pravers. Ruošiant inspektus, galima sutaupyti labai daug mėšlo, pakeičiant jį medžių lapais. Su arklių mėšlu galima maišyti trečdalį ar net pusę lapų. Toks mėšlo ir lapų mišinys gerai kaista ir ilgai laiko šilumą. Auginant daržovių daigus dėžutėse ar inspektuose reikia turėti lapinės žemės. […]
Daugelio žolių sultys turi gydomųjų savybių ir yra naudingos mūsų organizmui. Liucernos sultys turi daug kalcio, mangano, fosforo, chloro, natrio, kalio, silicio bei kitų mikroelementų. Šviežias liucernos sultis geriausia vartoti su morkų sultimis. Skoniui pagerinti įlašinti kelis lašus citrinos rūgšties. Šis mišinys labai tinka žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei kitais negalavimais. Patartina nors porą savaičių pagerti šių sulčių po
Naudingos medžiagos Petražolė sukaupia savyje daugybę naudingųjų medžiagų. Askorbino rūgšties (vitamino C) kiekiu ji lenkia daugumą vaisių ir daržovių. Šimte gramų jaunų žalių petražolių yra maždaug dvi vitamino C paros normos. Tai kone keturis kartus daugiau nei citrinose. Karotino kiekiu petražolė nenusileidžia morkai. Šimte gramų petražolių yra dvi provitamino A paros normos. Be to, petražolėje yra vitaminų B1, B2, folio rūgšties, kalio,
Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje galima vėl auginti ridikėliu salotas ir špinatus. Šiuo laiku auginamos daržovės greitai išsistiebia, nes į vasaros pabaigą dienos būna trumpesnės, tad ir saulė ne taip kaitina. Jos užauga tokios pat švelnios kaip pavasarinės. Galima auginti po ankstyvųjų daržovių: žirnių, morkų ar kitų. Pagaliau, norint – visuomet darže suras, laisvą kampelį). Visas šias daržoves sėjame ir auginame lygiai
Tinkamiausias laikas – balandžio – gegužės mėn. jaunus ir greitai augančius – kasmet, senesnius, sumedėjusius – kas 2-3 metai ar rečiau, bet persodinti būtina. Atrinkite augalus, kuriuos ruošiatės persodinti šį pavasarį. Kokio dydžio vazonų jums reikės, spręskite pagal augalo išsivystymą. Skirtingiems augalams galbūt reikia ir skirtingų žemės mišinių. Kokią žemę mėgsta jūsų augintiniai, galite sužinoti iš specialių straipsnių ar knygų. Žemė
Liaudyje nuo senų laikų pagrindine gydomąja priemone nuo įvairių sąnarių ligų yra laikomas paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum). Mūsų seneliai kaštono užpilais gydydavo ir jau smarkiai reumato paveiktus rankų pirštus. Spiritiniam kaštono užpilui paruošti imdavo 9 kaštono sėklas, 9 valgomojo česnako (Allium sativum) skilteles, juos kruopščiai susmulkindavo ir užpildavo 2 stiklinėmis, maždaug 400 ml degtinės. Kaštono, česnako
Pelenus, kaip vertingą trąšą augalams, žinojo net senų laikų žemdirbiai. Nors dabar netrūksta įvairių mineralinių trąšų, tačiau nevalia pamiršti ir pelenų, kurių nemažai, bedegant kurui, susidaro krosnyse. Ypač pravartu pelenus naudoti nedideliuose soduose ar daržuose, kur nereikia daug mineralinių trąšų. Nustatyta, kad pelenuose yra 8 proc. kalio, 3 proc. fosforo ir 32 proc. kalcio. Tokiu būdu 6 kg pelenų atstoja vieną kg
Didelių ir mažų vaismedžių šalininkų yra visuose kraštuose. Paprastai ir vieni, ir kiti turi daug argumentų, gindami savo pozicijas. Nežiūrint to, žemaūgiai vaismedžiai sulaukia vis daugiau šalininkų. Pažiūrėkime į situaciją daugiau iš žemaūgių vaismedžių augintojo pozicijų. Kokie gi nedidelių vaisinių medelių auginimo privalumai? Sodo plotas Daug ką nulemia tai, kiek ploto ir erdvės sode užima vienas ir kitas augalas. Pavyzdžiui,
