Tai tankūs, šakoti, iki 3 m aukščio krūmai. Auga pamiškėse, šlaituose ir kaip dekoratyvinis augalas parkuose, soduose. Visos raugerškių veislės gerai pakenčia genėjimą, todėl juos galima auginti ir įvairaus aukščio gyvatvorėse. Raugerškiai užaugina gausų uogų derlių. Jų uogose yra obuolių rūgšties, vitamino C, vitaminų A ir B. Raugerškiai nėra reiklūs dirvožemiui, taip pat ir atsparūs žiemos šalčiams, išimtis – visžaliai raugerškiai,

Dygiosios slyvos auginamos ir valgomos jau labai seniai. Tai liudija ir archeologų radiniai. Dygiosios slyvos pas mus nėra-labai paplitusios. Jų, dar kitaip vadinamų dygiosiomis kryklėmis, yra Nemuno šlaituose prie Jurbarko ir Vilkijos. Tai tankus iki 5 m aukščio krūmas. Jau pats augalo pavadinimas sako, kad šakos apaugusios dygiais spygliais. Šios slyvos pavasarį pražysta baltais žiedais, kuriuos gausiai lanko bitės. Jų

Įvairiose sodybos vietose gali augti unikalūs augalai – rudeniniai vėlyviai. Rudenį iš žemės išlenda rožiniai ir šviesiai lelijiniai žiedai. Ypač gražūs stambiažiedžiai ir daugiažiedžiai vėlyviai, žydintys paprastais ir pilnaviduriais žiedais. Rudenį žydintys vėlyviai visiškai neturi lapų, kurie atsiranda tik kitų metų pavasarį, o nuo vidurvasario ima džiūti. Vėlyvių nepatariama auginti žolės vejoje, nes nupjovus jų lapus, vėlyvių svogūnėliai negauna maistinių medžiagų, todėl rudenį