paprastasis sermuksnis

Paprastasis šermukšnis

Iš tiesų paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) turi gydomųjų savybių. Šermukšnio vaisius teisėtai galime vadinti vitaminų sandėliu, juose ypač daug susikaupia vitaminų A (B karotino), C, P. Be jų, dar yra tanidinių medžiagų (raugų), pektinų, organinių rūgščių, karčiųjų medžiagų, sorito. Pektinai organizme absorbuoja nuodingąsias medžiagas, jas padaro nekenksmingas ir pašalina iš organizmo, palaiko naudingųjų žarnyno mikroorganizmų gyvybingumą ir užmuša žalingas bakterijas. Veikliosios medžiagos mažina cholesterolio […]

Paprastasis šermukšnis Read More »

kaip islaikyti morkas per ziema

Kaip išlaikyti morkas žiemą

Morkas nepatariama kasti pernelyg anksti, nes jei nusistovi šiltas oras, jų Šakniavaisiai greitai apvysta. Pernelyg ilgai laikyti morkų šakniavaisių žemėje taip pat neverta, nes ir nedidelės rudens šalnos pažeidžia šakniavaisius. Rudens lietūs gali paskatinti morkas vėl pradėti augti. jei rudenį morkos vėl ims augti, iškasite plaukeliais apaugusius ir neskanius morkų šakniavaisius, kurie laikysis žymiai prasčiau.

Kaip išlaikyti morkas žiemą Read More »

tulpiu kekerinis puvinys

Tulpių ligos

Kekerinis tulpių puvinys. Tai labai paplitusi tulpių liga. Ja dažniau serga pavasario šalnų pakąstos tulpės. Pirminiai ligos požymiai išryškėja jau ankstyvą pavasarį. Tarp sveikų tulpių dygsta nelabai išsivysčiusios, kreivos, gelstančios ir džiūstančios tulpės. Maždaug 5 cm daigeliai nustoja augti. Ant tokių daigų prie pagrindo, kartais ir ant svogūnų, išsivysto maži juodi skleročiai. Kekerinis puvinys tulpes pažeidžia bet kuriuo metu, bet jautriausi augalai

Tulpių ligos Read More »

Tulpės. Tulpių sodinimas

Tulpė (Tulipa L) – lelijinių šeimos daugiametis žydintis svogūninis augalas, kilęs iš laukinių protėvių, augančių Mažojoje Azijoje, Vidurinės Azijos priekalniuose, Viduržemio jūros pakrantėse. Tulpės yra trumpo vegetaci jos periodo augalai. Per vegetaciją jos išaugina antžemines dalis, žydi, subrandina sėklas ir naujus svogūnus. Spalio mėnesį baigiamos sodinti tulpės. Tulpėms parenkama saulėta vieta, pavėsyje pasodintos menkiau žydi, ištįsta, svogūnai smulkėja. Gerai auga priesmėilio ir

Tulpės. Tulpių sodinimas Read More »

kriaušė

Kriaušė

Kriaušė, kaip ir obelis – sėklavaisinis vaismedis. Botaniniu atžvilgiu kriaušė priskiriama erškėtinių šeimai. Lietuvoje savaime auga paprastoji, arba miškinė, kriaušė, ji auga upių ir upelių šlaituose, galulaukėse, sodybose, pakelėse. Paprastosios kriaušės amžius siekia iki 200 metų. Kultūrinės kriaušių veislės yra kilusios iš paprastosios snieginės, usūrinės ir kitų rūšių. Laikas, vieta ii aplinkybės, įvedusios kriaušių kultūrą į sodus, siekia priešistorinius laikus. Pagal istorinius

Kriaušė Read More »

spanguole

Spanguolių auginimas

Labiausiai tinkamos auginti sodybose amerikietiškos stambiauogės spanguolės. JAV jos auginamos jau nuo praėjusio šimtmečio vidurio. Lietuvoje daugiausia auginamos ir geriausiai dera ankstyvosios arba vidutinio ankstyvumo veislės: „Early Black”, „Bergman”, „Franklin”. Neblogai dera ir vėlyvesnės: „Hovves”, „Stevvens”, „Pilgrim”. Iš 1 m2 gerai prižiūrimo spanguolyno galima pririnkti 3,5-4 kg uogų. Taigi viena šeima iš 3-4 m2 derančio spanguolyno valgys uogas visą žiemą. Spanguolių auginimo

Spanguolių auginimas Read More »

Dygliuotasis šaltalankis

Dygliuotasis šaltalankis

Dygliuotasis šaltalankis – dygliuotas 1,5-6 m aukščio krūmas arba medis. Žydi balandžio-gegužės mėn., sultingi, kvapnūs oranžiniai vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir ant šakelių gali išsilaikyti iki pavasario. Geriausiai vaisius rinkti spalio-gruodžio mėn.: po pirmųjų šalnų uogos būna saldžiai rūgščios, lengviau atsiskiria nuo šakelių. Šis augalas turi daug polivitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Šaltalankio uogose yra daug vitamino C, vitaminų B1, B2, E,

Dygliuotasis šaltalankis Read More »

raugekšniai

Raugerškiai

Tai tankūs, šakoti, iki 3 m aukščio krūmai. Auga pamiškėse, šlaituose ir kaip dekoratyvinis augalas parkuose, soduose. Visos raugerškių veislės gerai pakenčia genėjimą, todėl juos galima auginti ir įvairaus aukščio gyvatvorėse. Raugerškiai užaugina gausų uogų derlių. Jų uogose yra obuolių rūgšties, vitamino C, vitaminų A ir B. Raugerškiai nėra reiklūs dirvožemiui, taip pat ir atsparūs žiemos šalčiams, išimtis – visžaliai raugerškiai,

Raugerškiai Read More »

Scroll to Top