Sodinti medelį galima rudenį ir pavasarį. Tačiau rudenį sodinti geriau todėl, kad tuo metu daugelyje medelynų yra platus pasirinkimas sodinių. Imant iš medelyno prie kiekvieno sodinuko reikia prikabinti etiketę su veislės, rūšies, poskiepio pavadinimu. Vežant autobusu arba traukiniu šakelės atsargiai prilenkiamos prie kamieno ir pririšamos virvele, pradedant nuo vainiko pagrindo. Kad vežamo iš medelyno medelio šaknys neišdžiūtų, jas reikia apšlakstyti – vandeniu […]
Šios žalingos ir daugiametės piktžolės pavadinimas kilęs iš žodžių „agros” ir „yrum” (laukų ugnis). Varpučiai gali būti augalų ligų bei kenkėjų „tarpiniai šeimininkai”. Jie mėgsta šviesą ir šilumą, derlingą, daug azoto turinčią dirvą. Šaknis įleidžia labai giliai ir žydi visą vasarą. Sėklas išnešioja vėjas, vanduo ir paukščiai. Jie lengvai dauginasi ūglių bei šakniastiebių gabaliukais, kurie tuojau pat virsta išsikerojusiais augalais. Varpučius išravėti
Slyvos stiprina nervų sistemą, gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei atsparumą stresui, jos- geriausi angliavandenių apykaitos stimuliatoriai. Slyvas patariama auginti neutralaus rūgštingumo dirvožemyje. Slyvos drėgmei reikliausios iš visų vaismedžių, tačiau nepakenčia dirvos paviršiuje nusistovėjusio vandens. Slyvas patariama auginti derlingame dirvožemyje ir gausiai tręšti azotinėmis trąšomis. Slyvos pradedamos genėti po trejų metų, genima liepą arba rugpjūtį. Patrumpinami visi ilgi, ant skeletinių šakų į viršų
Nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios – tinkamiausias laikas sodinti tulpių svogūnėlius. Dirva jau būna atvėsusi nuo vasaros karščių ir pasiruošusi rūpintis naujais savo augintiniais. Sodinant tulpes dirvos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 10 °C, tuomet tulpės geriau šaknijasi. Minimali – temperatūra – 3-5 °C. Prieš sodinant tulpių svogūnėlius sausą dirvą reikia gausiai palieti. Drėgnoje dirvoje svogūnėliai pradeda šaknytis jau po
Prieš šalnas būna giedras dangus, nurimsta vėjas, sumažėja oro drėgmė. Pirmųjų šalnų metu oro temperatūra žemiau kaip 0 °C nukrinta vieną ar kelias valandas (prieš saulės patekėjimą). Šalnų labiausiai bijo pomidorai, agurkai, paprikos, dumplainiai, moliūgai, cukinijos, patisonai. Taip pat rudens šalnų bijo nespėjusios subręsti žiedinių kopūstų galvutės ir pupelių ankštys. Nuo nedidelių šalnų daržoves apsaugosite, jeigu gausiai paliesite. Drėgna žemė gerai praleidžia
Obelys Obelų auginimas siekia gilią senovę. Manoma, kad jau prieš 5 tūkstančius metų pirmykščiai žmonės naudojo laukines obelis. Senovės Egipto piešiniuose, kurių amžius siekia 3000 metų, galima užtikti kultūrinių veislių atvaizdus. Graikijos ir Romos rašytojai aprašo įvairias obelų veisles, jų auginimą ir netgi skiepijimą. Didelį obelų paplitimą lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia, jos gerai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų. Obelys auga
Nakvišinių (Onagraceae) šeimos augalų tėvynė – Šiaurės Amerika. Tai žoliniai augalai, krūmai ir puskrūmiai. Gentyje apie 200 rūšių. Dažniausiai auginamos 5 rūšių nakvišos. Žemaūgės nakvišos (O. perennis) užauga 15-20 cm aukščio. Lapai žali, maži, siauri. Žydi geltonais, 1,5 cm žiedais birželio-rugsėjo mėn. Visos nakvišos mėgsta saulėtą vietą, bet pakenčia ir nedidelę paunksnę. Gerai auga lengvoje, kalkingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Dauginamos sėklomis
Tai pypytinių šeimos gėlė, 50-150 cm aukščio, kilusi iš Indijos, Pietų ir Centrinės Amerikos. Stiebas stačias. Lapai tamsiai žali, bronziškai raudoni, dideli, pailgai kiaušiniški su stambia vidurine gysla. Žiedai raudoni, geltoni, oranžiniai, vienspalviai arba taškuoti, susitelkę varpos pavidalo žiedyne. Žydi nuo liepos mėnesio iki rudens. Pypytės mėgsta saulėtą, šviesią, derlingą ir giliai įdirbtą dirvą. Peržiemojusius pypytės šakniagumbius kovo pabaigoje sodinkite į vazonus
