Slyvos stiprina nervų sistemą, gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei atsparumą stresui, jos- geriausi angliavandenių apykaitos stimuliatoriai.
Slyvas patariama auginti neutralaus rūgštingumo dirvožemyje. Slyvos drėgmei reikliausios iš visų vaismedžių, tačiau nepakenčia dirvos paviršiuje nusistovėjusio vandens. Slyvas patariama auginti derlingame dirvožemyje ir gausiai tręšti azotinėmis trąšomis.
Slyvos pradedamos genėti po trejų metų, genima liepą arba rugpjūtį. Patrumpinami visi ilgi, ant skeletinių šakų į viršų augantys ūgliai, ilgesni negu 30 cm. Trumpesni neliečiami, o labai ilgi (per 60 cm) nukerpami. Sutrumpinti stipriai augantys ūgliai šakojasi, išauga daug trumpų vaisinių šakučių.
Ankstyvųjų slyvų vainikus galima prašviesinti. Išgenimos gulančios viena ant kitos, besikryžiuojančios, sergančios šakos. Tokių vaismedžių beveik nereikia genėti pavasarį. Vėlyvųjų išpjaunami vilkūgiai, patrumpinami ūgliai. Išgenėtų slyvų lengviau skinti vaisius, pagerėja jų skonis ir kokybė.
Slyvas patariama auginti žemo (10-20 cm aukščio) kamieno medeliu.
Patariama genėti, ir retinti slyvų šakų vainiką, kad jos kiekvienais metais galėtų auginti ūglius. Slyvų šakos nuo kamienų dažnai auga smailu kampu. Šį kampą būtina bukinti, praplečiant šakas, nes kitaip jos nulūš.