Pavasarinė kopūstinė musė (Delia brassicae Bouchė) Kenkia kopūstams, ridikėliams, ropėms, griežčiams ir kitoms kryžmažiedėms daržovėms. Lervos graužia augalo šaknis ar požeminę stiebo dalį: smulkesnes šakneles visai nuėda, storesnių šaknų apgraužia žievę arba išgraužia joje griovelius. Pradeda kenkti dar inspektuose. Pažeisti augalai apvysta, lapai pasidaro melsvai violetinio atspalvio, daigai lengvai išsirauna. Pažeistų ridikėlių ir ridikų šakniavaisiuose […]
Rapsinis pjūklelis (Athalia colibri) Kenkia kopūstams, griežčiams, ropėms, ridikams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Lapus graužia 15—20 mm ilgio pilkšvai žalios spalvos plikos raukšlėtos su juoda plačia galva ir 11 porų kojų lervos. Iš pradžių jos išėda nedideles skyles, vėliau visą lapų minkštimą, dažnai palikdamos vien tik gyslas. Lervos vystosi ir kenkia 2—3 savaites, paskui žemėje
Kopūstinis pelėdgalvis (Barathra brassicae L.) Kenkia kopūstams, burokėliams, svogūnams, salotoms, žirniams ir kitoms daržovėms. Vikšrai išgraužia augalų lapuose stambokas ovalias skyles. Pažeidžia ir kopūstų gūžes, kuriose išgraužia gilias landas ir užteršia jas savo išmatomis). Vėliau į landas pribėga vandens. Sužalotos kopūstų gūžės pradeda pūti ir skleidžia nemalonų kvapą Vikšrai iki 50 mm ilgio, stori, beveik
Ropinis baltukas (Pieris lapae L) Kenkia kryžmažiedžių šeimos daržovėms: kopūstams, griežčiams, ropėms ir kt. Vikšrai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Vėliau jie graužia landas gūžėse. Drėgnu oru pažeistos gūžės pradeda pūti. Vikšrai 20—24 mm ilgio, su 8 poromis kojų. Jų kūnas žalias, apaugęs trumpučiais plaukeliais, lyg aksominis.
Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae) Kenkia kryžmažiedėms daržovėms, ypač gūžiniams ir žiediniams kopūstams bei griežčiams. Vikšrai graužia lapus: apėda iš pakraščių lapų minkštimą, palikdami tik stambesnes gyslas. Vikšrai iki 40 mm ilgio, gelsvai žalsvi, su juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais taisyklingomis ar nevisiškai taisyklingomis eilutėmis, su 8 poromis kojų. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė. Pasimaitinę
Kopūstinė kandis (Plutella maculipennis) Pažeidžia kryžmažiedes daržoves, ypač kopūstus: graužia augalų lapus, sėklojų žiedus ir ankštaras, kartais užsimezgančios gūžės šerdį. Iš pradžių lapų minkštime atsiranda trumpų tiesių arba kiek lenktų minų. Vėliau lapuose matomi išgraužti langeliai — išėstas lapo minkštimas (lieka tik viršutinis epidermis). Išdžiūvęs epidermis gali ištrupėti. Tada pažeistuose lapuose atsiranda skylių. Kenkia kopūstinės
Kopūstiniai bariai (baris carbonaria) Kenkia kopūstams ir kitiems kryžmažiedžiams augalams, ypač sėklojams. Pažeistų sėklojų apatinės koto dalies šerdiena būna išvagota lervų takais, pilna išgraužų ir išmatų. Pažeisti kotai pradeda pūti, kartais nulūžta. Pavojingiausios lervos. Jos yra baltos, bekojės, šiek tiek pakumpusios, su nedidele, bet gerai matoma galva. Vystosi kryžmažiedžių augalų kotuose. Vėliau ten pat arba
Ankštarinis paslėptastraublis (CeuthoRrhynchus assimilis) Ankštarinis paslėptastraublis kenkia kopūstų, griežčių, ropių, ridikų, ridikėlių, rapso sėklojams. Pažeidžia ankštaras, apgraužia sėklas ankštarose. Kenkėjui išlindus, ankštaros šone matoma skylutė. K. Titovos duomenimis, sėklų nuostoliai dėl šio kenkėjo gali būti iki 23,5%. Daugiausia žalos padaro lervos. Jos yra baltos, bekojės, šiek tiek sulinkusios, rusva galva, iki 5 mm ilgio.
