Bulvinė spragė (Psylliodes affinis) Kenkia bulvėms, pomidorams. Maitinasi ir kitais bulvinių šeimos augalais. Graužia lapus. Lapų minkštime išėda nedideles duobutes arba skylutes. Smarkiai pažeisti apatiniai pomidorų lapai gali nudžiūti. Daugiausia žalos padaro suaugėliai. Vabalai 2,0—2,8 mm ilgio, juodi, šokinėjantys. Jų užpakalinių kojų šlaunys sustorėjusios, priešnugarėlė, antsparniai, antenos ir kojos rusvos. Išilgai antsparnių siūlės eina juosva […]
Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) Kenkia bulvėms, rečiau pomidorams. Maitinasi ir bulvinių šeimos piktžolėmis. Graužia lapus, rečiau lapkočius, stiebus, žiedus. Lapuose paprastai išėda skyles arba juos visai nuėda. Kolorado vabalai 7—16 mm ilgio, rusvai geltoni, su juodomis įvairios formos dėmelėmis ant priešnugarėlės ir 10 išilginių juodų linijų ant antsparnių. Papildomai pasimaitinusios bulvių lapais, birželio—liepos mėn. ant
Bulvinė nematoda (Heterodera rostochiensis) Kenkia bulvinių šeimos augalams, iš viso 36 rūšių. Nematodomis apsikrėtę augalai skursta, jų stiebai būna žemi, lapai smulkūs, gelstantys nuo apačios, vystantys, šaknys smulkios, barzdotos. Išrovus ant augalo šaknų matamos gelsvos arba rudos pūslelės. Tai nematodų patelės ar cistos. Patelės vidutiniškai 0,9—1,2 mm skersmens. Apvaisintos jos storėja, pasidaro butelio, vėliau citrinos
Pandanas (Pandanus) Ką tik nupirkti augalai, jauni Pandanus veitchii arba Pandanus sandėri labai panašūs į dracenas, tačiau ilgainiui gėlės išoriniai bruožai keičiasi ir išryškėja, kad diržiški, baltai arba gelsvai dryžuoti šių augalų lapai yra išsidėstę sraigtiškai, o iš stiebo ima augti keistokos ataugos, kurios vėliau sumedėja ir įsitvirtina žemėje. Šitaip pandanas per trumpą laiką gerokai išsiplečia
Krieninis lapgraužis (Phaedon cochleariae) Pažeidžia kopūstus, griežčius, ropes, ridikus, ridikėlius ir krienus. Graužia augalų lapus. Iš pradžių ėda tik lapų paviršiaus odelę, vėliau išgraužia netaisyklingos formos nors dažniausiai ovalias, skyles. Kenkia suaugę vabalai ir lervos. Vabalai 3—4 mm ilgio, pailgai kiaušiniški, išgaubta nugarine dalimi. Jų antsparniai tamsiai žali, metaliskai žvilgantys, su 8 išilginėmis įdubusių taškų
Kopūstinis ankstarinis gumbauodis (Dasineura brassicae) Kenkia kopūstų, griežčių ir kitų kryžmažiedžių augalų sėklojams. Lervos pažeidžia neprinokusias sėklas ankštarose. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, prieš laiką pagelsta, sutrūkinėja ir nudžiūsta. Kopūstinio ankštarinio gumbauodžio lervos iki 1,5— 3,0 mm ilgio, baltos, be galvos ir be kojų. Vienoje ankštaroje gali gyventi 50—60 lervų. Maitinasi ir kenkia jos 10—15 dienų.
Kopūstinis gumbauodis (Contarinia) Kenkia kopūstams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Lervos gyvena lapkočių pamatuose. Pažeisti lapeliai deformuojasi, lapkočiai dažnai pastorėja ir sulinksta. Gali pažeisti ir augalo viršūninį pumpurą. Sausu oru pažeistas pumpuras nudžiūsta ir vietoj jo pradeda augti keli šoniniai pumpurai, o drėgnu oru pradeda pūti. Lervos gali pažeisti ir sekiojus. Pažeisti butonai išsipučia, bet neišsiskleidę
Vasarinė kopūstinė musė (Delia floralis) Kenkia kopūstams, ropėms, griežčiams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda jų vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta, kartais net žūva. Lervos baltos, be galvos ir be kojų, bukame kūno gale turi 6 stambokus gumburėlius. Puria daržo žeme jos gali peršliaužti nuo vieno augalo ant
