Orchidėjų laistymo būdai Nudžiuginote save patys ar pradžiugino draugai, padovanodami orchidėją. Puikiais žiedais skleidžiasi nuostabios gėlės grožis. Tobula… Bet džiugesio bangai nuvilnijus, dingteli įkyroka mintis – o kaip gi laistyti orchidėją? Ji auga kažkur tai pietuose, lyg ir džiunglėse, o gal ir ne? Pasirodo blogiausia, ką galima padaryti su orchidėja, tai ją perlieti – prilieti per daug […]
Balkonas, ypač daugiabučiuose namuose, dažnai virsta siauru ar platesniu sandėliuku įvairiausiems retai naudojamiems ar “gal dar prireiks” rakandams susidėti. Kai kuriuose, laikas nuo laiko, pasipuošia tapybiškai vėjyje besiplaikstančiais skalbiniais, kabančiais ant, nuo vienos balkono sienos iki kitos nutįsusių virvių. Tai tik keletas praktiškų balkono paskirčių, kurioms ši namų erdvė yra pritaikoma – kartais trūkstant vietos bute ar
Gyvatvorė, – tai eilė pasodintų krūmų ar nedidelių medelių, kurie suformuoja “gyvą” sienelę, pervarą ar tvorelę. Gyvatvorės gali būti laisvai augančios ar formuojamos. Laisvai auganti gyvatvorė – tai augalai, susodinti viena ar keliomis eilėmis, dažnai tampantys fonu ar “tapybine drobe” kitiems dekoratyviniams augalams ir ypač gėlėms. Tai kaip piešinys, kuriame nupiešiamas eskizas ir toliau augalai, medžiai piešia patys
Jei ruošitės dažyti namus, nesunkiai galite paskaičiuoti, kokio kiekio dažų jums reikės. Pirmiausia paskaičiuokite, keliais sluoksniais dažysite. Paprastai, sienų ar lubų paviršius padengti dažais, reikia dažyti 2-3 kartus. Tai priklauso nuo sienų paruošimo, ar paviršius yra akytesnis ar glotnesnis (dažų reikės mažiau). Jei yra perdažoma sena siena, kuri buvo ryškesnės spalvos, kurią dabar norite perdažyti šviesesne
Geriausias sodybos ribos ženklas – tvora. Kiekvienas save gerbiantis sodybos šeimininkas pažymės savo privačias valdas, apjuosdamas jas vienokia ar kitokia tvora. Tvoros funkciją gali atlikti ir gyvatvorės ar įvairiai susodintų augalų grupės. Dažniausiai lietuviai naudoja patikrintą nuosavybės įrodymą – tvirtą, stacionarią tvorą iš medžio, metalo ar net mūro. O norint, kad, be apsauginės funkcijos, tvora atliktų ir estetinę, papuoškite ją vijokliniais augalais.
Stefanotis (Stephanotis floribunda) Savo tėvynėje auga kaip visžalis laipiojantis krūmas su ilgais ūseliais. Tačiau yra labai mėgstamas ir kaip kambarinis augalas. Lapai ovalūs, tamsiai žalios spalvos, stangrūs ir žvilgantys. Stefanočių stiebai gali užaugti iki 2.5m ar daugiau, bet paprastai jam yra leidžiama suktis aplink vielos lanką. Vasarą susiformuoja netikrieji skėčiai su sniego baltumo, vaškiniais, žvaigždiškais, stipriai kvepiančiais
Pankoliai (foeniculum vulgare), dar vadinami vaistiniais krapais, yra salierinių, skėtinių šeimos augalai. Stiebas viršuje smarkiai išsišakoja į “skėčius” su smulkiais, gelsvais žiedeliais. Vaisiai – cilindro formos, su išilginėmis briaunomis, žalsvai rudos spalvos, dvisėkliai. Natūraliai augalas paplitęs Viduržemio jūros ir Vakarų Azijos kraštuose. Tai keleriopai naudingas augalas. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai, indai, kinai pankolį vertino kaip augalą, turintį prieskoninių ir vaistinių
Kluzija (Clusia rosea) Kluzija dar 1692 metais pateko į Europą, tačiau plačiai auginti kambariuose pradėta neseniai. Gamtoje Clusia rosea yra epifitas (augalas, augantis ant kito augalo, bet nesantis parazitu ir nesimaitinantis kito augalo maistinėmis medžiagomis). Augalas savo gyvenimą dažnai pradeda, sėklytei nukritus ant medžių, tarp uolų. Gamtoje tai yra visžalis medis su labai plačiu ir
