Stefanotis (Stephanotis floribunda)
Savo tėvynėje auga kaip visžalis laipiojantis krūmas su ilgais ūseliais. Tačiau yra labai mėgstamas ir kaip kambarinis augalas. Lapai ovalūs, tamsiai žalios spalvos, stangrūs ir žvilgantys. Stefanočių stiebai gali užaugti iki 2.5m ar daugiau, bet paprastai jam yra leidžiama suktis aplink vielos lanką. Vasarą susiformuoja netikrieji skėčiai su sniego baltumo, vaškiniais, žvaigždiškais, stipriai kvepiančiais žiedais, iš kurių kartais išauga vaisiai.
Pavadinimas Stephanotis yra kilęs iš graikų kalbos darinio stephanotis (moteriška) – stephanos (vyriška) karūna. Stephanotis yra gražus, bet “sunkus” augalas – nemėgsta staigių temperatūros pokyčių. Viena iš geriausiai žinomų rūšių yra Stephanotis floribunda (Madagaskaro jazminai), auginami kaip dekoratyviniai augalai, ir kurių žiedai yra populiarus elementas vestuvinėse puokštėse. Tad yra žinomas dar vienu pavadinimu – “Nuotakos šydas”.
Žydėjimo laikas: Birželis — rugsėjis. Bet jį galima pakeisti reguliuojant šviesos intensyvumą ir temperatūrą. Tuomet žydi net žiemą.
Šeima: Asclepiadaceae, klemaliniai.
Tėvynė: Madagaskaras
Geriausiai auga: Itin šviesioje ir nuolat vėdinamoje, bet ne saulėtoje patalpoje. Stefanotis gausiažiedis labai mėgsta šviesą, ir jei jos pakanka, gali žydėti ilgiau nei iki spalio mėnesio. Vasarą laikomas 20 – 25°C, žiemą — 12 -14°C. Sukrovusio žiedpumpurius augalo nepatartina judinti, be to, pravartu įtaisyti dirbtinį apšvietimą.
Laistymas, tręšimas: Nuo kovo iki rugpjūčio gausiai laistyti minkštu kambario temperatūros vandeniu. Gelsta lapai, kai trūksta šviesos arba laistoma per kietu vandeniu. Gėlei netinka ir kalkėtas vanduo, nuo kurio taip pat pagelsta lapai, todėl laistykite tik nusistovėjusiu, drungnu ir minkštu vandeniu. Laistykite tik tada kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, bet niekada neleiskite perdžiūti šaknims! Rudeniop lieti saikingiau — kad greičiau subręstų ūgliai. Nuo spalio iki sausio laistyti vos retsykiais. Nuo kovo iki rugpjūčio kartą per savaitę patręšti.
Kiti priežiūros ypatumai: Vasarą dažnai purkšti, pavasarį, jei reikia, persodinti į gėlių žemę, belapius ūglius patrumpinti. Kas neturi daug vietos augalui kerotis, galima leisti jam vyniotis ant nedidelio lanko. Erdvesniame žiemos sode geriau auginti prie atraminės sienelės.
Gėlei reikalingas gerai vėdinamas kambarys, tačiau reikia vengti skersvėjų, tad nėra lengva parinkti tinkamą vietą. Kai stefanočiai krauna pumpurus, negalima sukioti ar keisti vietos, nes gali juos numesti. Nužydėjusius žiedus nuskabykite, kad augalas visą energiją skirtų naujiems užmegzti.
Dauginimas: Viršūnių auginiais arba stiebo dalimis. Jie nupjaunami pavasarį ar vasarą ir įšaknijami šildomoje dauginimo lysvėje.
Kenkėjai, ligos: Per šiltai žiemojantį ir nuo per sauso oro stefanotį apninka voratinklinės erkės, amarai bei skydamariai.