Dizigoteka (Dyzygotheca) Savaime auga kaip visžaliai krūmai arba maži medžiai. Dizygotheca elegantissima — kaip sako ir jos botaninis rūšies pavadinimas — itin puošnus augalas. Paprastai jis turi tik vieną stiebą ir gali užaugti beveik iki 2 m aukščio. 7-11 siaurų ilgų pavienių lapelių prisegti kaip rankos pirštai prie plono stiebo. Jauni jie būna rausvi ir […]
Difenbachija (Dieffenbachia) Difenbachija — bene mėgstamiausias selekcininkų augalas. Labiausiai paplitusios veislės: Dieffenbachia amoena ‘Tropic Snow’ (“Atogrąžų sniegas’) — dideliais (60 cm ilgio) gelsvai baltais lapais, Dieffenbachia bowmannii ‘Camilla’ (“Kamilė”) — 75 cm ilgio šviesiai žaliai išmargintais lapais, mažaūgės Dieffenbachia maculata veislės – baltmargiais lapais. Ypač išsiskiria iš kitų veislės, kurių lapai balti su žaliais kraštais.
Viksvuolė (Cyperus) Viksvuolės savaime auga drėgnoje pelkių žemėje, todėl ir kambaryje būdamos mėgsta drėgmę. Daugumai veislių būdingos skėčio pavidalo lapų skrotelės. Maži neryškūs skėtiški žiedai žydi beveik visus metus. Yra apie 600 viksvuolės rūšių, iš kurių kaip kambariniai augalai labiausiai paplitusios šios: •Cyperus atiernifolius, jo baltai marga veislė ‘ Variegatus’ porūšė SSP. Flabeliformis, Cyperus albostriatus, Cyperus
Cikas (Cycas revoluta) Tai vienas iš seniausių augalų Žemėje. Į jaunas palmes jis panašus tik savo išore. Iš tiesų jis auga labai ilgai — kas vieneri ar dveji metai susiformuoja naujas lapų vainikas, todėl dideli egzemplioriai parduodami pagal centimetrus ir kartais gali.kainuoti tiek pat, kiek ir nedidelis automobilis. Odiški lapai, panašūs į vėduokles, auga iš
Kiparisas (Cupressus macrocarpa) Kiparisą, neatsparų Šalčiams spygliuotį medį iš Kalifornijos, pas mus greitai pamėgo gėlininkai. Šį visžalį augalą galima karpyti ir suformuoti kokį tik nori vainiką. Beje, kiparisus karpyti būtina, nes jie auga labai sparčiai ir negražiai ištįsta. Parduotuvėse dažniausiai galima įsigyti ‘Goldcrest’ (‘Auksakartis’) veislę, kuriai būdingi auksaspalviai spygliai. Šeima: Cupressaceae, kiparisiniaL Tėvynė: Pietų Kalifornija.
Ktenantė (Ctenanthe) Iš 10 šios genties rūšių, savaime augančių Brazilijos atogrąžų miškuose, labiausiai paplitusios kaip kambariniai augalai dvi: Ctenanthe oppenheimiana ir Ctenanthe luhbersiana. Tinkamiausia vieta šiam marantinių šeimos augalui — drėgnas ir šiltas gėlių langas. Puošnūs lapai būna iki 10 cm ilgio, jų viršutinė pusė dėmėta arba dryžuota. Ctenanthe oppenheimiana bei jos veislių ‘ Variegata’
Kriptantas (Cryptanthus) Kriptanto tėvynė — sausieji Brazilijos miškai. Jo lapai stori ir tvirti, kad neišdžiovintų sausas oras. Priešingai negu kiti bromelinių šeimos nariai, jis šaknijasi žemėje. Kartais parduotuvėse galima pamatyti ir ant šakų auginamus kriptantus, bet ten jie dažniausiai išdžiūsta. Labiausiai paplitusios rūšys: Cryptanthus bivittatus baltai arba rausvai dryžuotais banguotais lapais ir Cryptanthus acaulis pilkai
Storalapis (Crassula arborescens) Žinoma daugiau kaip 300 Crassula rūšių, tačiau kambaryje auginamos tik dvi: Crassula arborescens ir į ją panaši Crassula ovata. Abiejų lapai kiaušiniški, mėsingi, sidabriškai pilki arba žvilgantys žali, abi gali užaugti šakotos kaip krūmai arba drūtais kamienais kaip medžiai (ypač rūšis arborescens). Aukštyn stiepiasi greitai, per trumpą laiką užauga iki 1 m
