Corynocarpus laevigatus Šis prašmatnus krūmas ovališkais tamsiai žaliais lapais labai papuoš šviesias, ne itin šiltas patalpas. Iš 4 ar 5 šios genties rūšių kambaryje auginama tik viena — Corynocarpu laevigatus. Jos botaninis rūšies pavadinimas susijęs tikriausiai su lygiais, panašiais į fiko lapais (lotyniškai laevigatus = lygus). Genties pavadinimas, priešingai, nurodo vaisių formą (graikiškai koryne = […]
Kordilina (Cordyline) Kordilinos šaknys baltos ir apačioje sustorėjusios. Labiausiai paplitusios rūšys: Cordyline fruticosa ir jos veislės — lapai ilgakočiai, platūs, lancetiški, raudonmargiai, užauga iki metro ilgio. Cordyline australis ir Cordyline indivisa, lapai daug siauresni, kai kurių veislių būna raudonai dryžuoti. Naujosios Zelandijos vietiniai gyventojai – maoriai naudojo Cordyline australis maistui, medicinai ir buityje. Taip pat augalas
Margenis (Coleus) Margenis — vienas gražiausių ir spalvingiausių kambarinių augalų. Parduotuvėse būna nuostabiausių ir įvairiausių spalvų mišrūnų. Balta, kremine, žalia, įvairiais raudonais atspalviais, rausva ir violetine spalva išdailina margeniai liepsnojančius, keršus, gyslotus, dryžuotus, apkraštuotus savo lapus. Tai puskrūmis briaunotais stiebais (kaip mūsų dilgėlė), užauga iki 50 cm aukščio. Mėlyni neišvaizdūs žiedai yra šiek tiek panašūs
Kodonantė (Codonanthe erassifolia) Kodonantė leidžia ilgus, greit sumedėjančius rausvus ūglius. Lapai priešiniai, odiški, mėsingi — tai rodo ir rūšies pavadinimas Codonanthe erassifolia. Trimito pavidalo žiedai balti, su rausvais brūkšneliais vidinėje pusėje. Kodonantė — gražus svyrantis augalas, dailiai atrodo kabančiame gėliapuodyje, o geriausiai jaučiasi klimatizuotame gėlių lange. Šeima: Gesneriaceae, gesneriniai. Tėvynė: Atogrąžų Amerika. Geriausiai auga: Visus
Krotonas (Codiaeum) Molukų salose krotonas — paplitęs krūmas. Iš kitų lapinių augalų jis išsiskiria savo margumu. Vienintelė kambaryje auginama rūšis Codiaeum variegatum var. pietum turi daug veislių. Odiški lapai gali būti dideli, lygiakraščiai arba karpyti, maži, diržiški ir susisukę, Spalvos — nuo žalios, geltonos, oranžinės ir raudonos iki purpurinių ir beveik juodai žalių atspalvių. Spalvų
Lamstas (Cissus) Kambaryje daugiausiai auginamos šios rūšys: Cissus antarctica — antarktinis lamstas iš Australijos, laipiojantis augalas, kurio ūgliai užauga daugiau kaip 3 m ilgio, lapai blizgantys, žali, tvirti, pakraščiai dantyti. Dar vadinamas Kengūrine vynuoge. Cissus rhombifolia — karališkasis lamstas. Kaip jau sako rūšies pavadinimas, jo lapai yra rombo formos. Gražiausia veislė — Cissus antarctica ‘Ellen
Chlorofitas (Chloropliytum comosun) Chlorofitas, dar yra vadinamas augalu voru, auga tankiais skrotelių kuokštais, iš kurių netrukus ima leisti ilgėliausias palaipas, o ant jų krauna mažus baltus žiedelius ir brandina ataugas, liaudiškai tariant, “vaikučius”. Tai labai gajus ir nereiklus augalas.Seniausia yra žalialapė veislė, bet populiaresnė dryžuota. Šeima: Liliaceae, lelijiniai. Tėvynė: Pietų Afrika. Geriausiai auga: Saulėtoje, šviesioje
Ceropegija (Ceropegia woodii) Iš 160 žinomų rūšių tik Ceropegia woodii auginama kaip kambarinis augalas. Tai sukulentas mėsingais lapais ir gumbiniu šaniastiebiu, iš kurio auga maždaug 2 m ilgio siūlo plonumo ūgliai, ant kurių retais tarpais išsidėstę maži, širdiški, sidabriškai išmarginti lapai. Itin gražiai atrodo kabančiuose gėliapuodžiuose. Vasarą lapų pažastyse pasirodo apvalūs gumbeliai, kurie, susilietę su
