Storalapis (Crassula arborescens)
Žinoma daugiau kaip 300 Crassula rūšių, tačiau kambaryje auginamos tik dvi: Crassula arborescens ir į ją panaši Crassula ovata. Abiejų lapai kiaušiniški, mėsingi, sidabriškai pilki arba žvilgantys žali, abi gali užaugti šakotos kaip krūmai arba drūtais kamienais kaip medžiai (ypač rūšis arborescens). Aukštyn stiepiasi greitai, per trumpą laiką užauga iki 1 m aukščio ir suformuoja maždaug tokio pat skersmens lają. Atrodo tvirti, gumbuoti ir pakankamai sunkūs. Gerai prižiūrimas storalapis gali sulaukti garbingo amžiaus ir pražysti (retai jaunesnis nei
10 metų) mažais rausvais arba baltais žiedais.
Šeima: Crassulaceae, storlapiniai.
Tėvynė: Pietų Afrika.
Geriausiai auga: Šviesioje, saulėtoje vietoje ant palangės, bet ne vidurdienio saulėkaitoje. Vasarą mėgsta šilumą (gali būti ir lauke šviesioje, nuo tiesioginės saulės ir lietaus apsaugotoje vietoje), žiemą — vėsą (apie 10°C). Priešingu atveju pradeda kristi lapai ir ištįsta ūgliai.
Laistymas, tręšimas: Vasarą kambaryje laikomą lieti saikingai, lauke — šiek tiek gausiau, žiemą žemė turi būti beveik sausa. Vasaros mėnesiais kas mėnuo tręšti kaktusams skirtomis trąšomis.
Kiti priežiūros ypatumai: Jei reikia, pavasarį arba vasarą persodinti į T, TKS 2 arba gėlių žemę su molio bei smėlio priemaiša, geriausia į sunkius, tvirtai stovinčius gėliapuodžius, kad n eapvirstų.
Dauginimas: Viršūnių auginiais, kurie lengvai įsišaknija durpių ir smėlio mišinyje (pjūvio vietas porą dienų apdžiovinti).
Kenkėjai, ligos: Per šiltai žiemojančius augalus puola miltuotieji skydamariai ir šaknų nematodai.
Patarimas: Lygiai taip pat prižiūrimos ir kitos Crassula rūšys.