Įvairūs ūkio darbai, sėja, tręšimas, žemės dirbimas.
Darbo įrankiai sode turi būti patogūs ir lengvi. Kauptukų, grėblių, vielinės šluotos kotas turi būti tokio ilgio, kad būtų galima dirbti nesusilenkus. Sodo žirklės reikalingos ne tik sode, bet ir darže, taip pat gėlyne. Kerpamoji žirklių dalis turi būti gero plieno, kad ilgai neatšiptų. Nors dviašmenės žirklės yra brangesnės, jas įsigyti labiau verta. Vaismedžiams ar krūmams genėti pirkite 20 […]
Ruošiantis turėti eglių gyvatvorę – laibų, ištįsusių sodinukų nepirkite (ne aukščiausią eglę planuojate išauginti), o jei nėra iš ko rinktis, nugnybkite viršutinius pumpurus ar visą viršūnėlę- lėčiau augs, labiau šakosis. Pervežamų sodinukų šaknis uždenkite drėgnais šiaudais, samanomis ar durpėmis. Vos valandą palaikytų „basų” beveik trečdalis neprigis. Žemę eglių gyvatvorei supurenkite 40 cm gyliu. Jei dirva nederlinga, iškaskite griovelį ir pripilkite perpuvusio komposto.
Alpinariumuose tinka auginti lėtai plintančius saulenius. Jie žydi geltonais, oranžiniais, raudonais, rausvais ir baltais žiedais. Ypač nereiklūs yra čiobreliai, juos galima auginti taip pat kelių rūšių. Čiobrelius galite pasėti arba kelis jų krūmelius parsinešti iš laukų. Medumi kvepiantis čiobrelių kilimėlis privilios daug drugelių ir bičių. Saulėtoje vietoje derlingame dirvožemyje patariama auginti flioksus. Jų žiedai balti, rausvi, šviesiai mėlyni. Nereiklūs dirvožemiui yra šilokai,
Meduje yra žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio ir vitaminų. Nektarinis arba žiedadulkių medus, surinktas iš vienos rūšies augalų, vadinamas monofloriniu, surinktas iš įvairių augalų – polifloriniu. Liepų medus – vienas geriausiųjų. Jis skaidrus, bespalvis arba gelsvai žalsvas, gana tirštas, kvepia liepžiedžiais. Labiausiai tinka gydyti peršalimo ligas. Baltųjų ir rausvųjų dobilų medus – bespalvis arba gelsvas, malonaus skonio,
Gausų derlių pavyks užauginti tik tada, jei dirvoje bus pakankamai augalams reikalingų maistinių medžiagų. Svarbiausios augalų maistinės medžiagos yra šios: azotas, fosforas, kalis ir kalcis. Azotą augalai vartoja aktyviai augindami ūglius ir lapus, todėl šiomis trąšomis dirvožemį patariama tręšti nuo pavasario iki vidurvasario. Fosforas skatina žiedpumpurrų susidarymą, kalis spartina augimą, stiprina ir apsaugo nuo kenkėjų bei ligų, o kalcis reguliuoja dirvos
Ekologiniame ūkyje piktžolių kiekį galima riboti taisyklinga sėjomaina arba užberiant dirvą organinėmis medžiagomis, pvz.: kompostu, smulkiais šiaudais, žaliosiomis trąšomis, organiniais likučiais. Netinka žievės, pjuvenos (jos rūgština dirvą, augalams gali trūkti azoto). Dirvoje augalai turi augti visą vegetacijos periodą. Taip esti natūraliose ekologinėse ekosistemose, kurių dirvoje visą laiką auga vieni ar kiti augalai. Jeigu šito nepadarysime dirbdami žemę, tai dirva užsisės piktžolėmis. Sąvoka „piktžolė”
Jos yra neaukštos ir statomos iš briaunuotų akmenų. Paskirtis – ne saugoti, bet tarnauti aplinkos grožiui. Priklausomai nuo dydžio, akmenys dedami trimis—keturiais sluoksniais, paliekant augalus sodinti horizontaliuose plyšiuose. Tvorelės aukštis – iki 80 cm. Tuomet apsodinama augalais, turinčiais nedidelę šaknų sistemą, kuriems pakanka vietos mažuose plyšiuose ir pasitenkina čia susikaupusia žemių atsarga. Už sienelės supilamas drenažo sluoksnis (žvirgždas, skalda) ir apipilama žemėmis.
Pelenai yra vertingi augalams, nes juose yra visų augalams reikalingų maistinių medžiagų: fosforo, kalio, kalcio ir apie 30 mikroelementų. Svarbiausia, kad šias medžiagas iš pelenų augalai pasisavina gana lengvai. Fosforą iš pelenų augalai pasisavina geriau nei iš superfosfato, o pelenuose esantis kalis gerai tirpsta vandenyje. Pelenuose beveik nėra chloro, todėl jie yra ypač naudingi augalams, kurie nepakenčia šios medžiagos: braškėms, žemuogėms, avietėms,
