Viskas apie daržą.
Krienams auginti tinka vidutinio sunkumo priesmėlio arba lengvo priemolio, humusinga, puri, giliai jdirbta dirva. Mėgsta tręšimą mėšlu. Dauginama rudenį paruoštais šaknų auginiais. Jei jie bus sodinami pavasarį(balandžio mėn.), per žiemą laikomi smėlyje. Vasarą dirva giliai purenama, kad mažiau išsivystytų šoninių šaknų. Šaknis kasant jų dalis pasilieka dirvoje, pavasarį atželia ir susidaro nauji kerai, todėl net nedauginant krienai toje pačioje vietoje auga daugelį […]
Visame pasaulyje auga apie 150 rūšių pipirnių. Iš 6 Lietuvoje rastų (savaime augančių ir auginamų) maistui vartojamos tik 2 rūšys. Sėjamosios pipirnės ( Lepidium sativum L.) – vienmetis, neaukštas augalėlis, turintis plunksniškai karpytais arba skiautėtais pamatiniais ir ištisiniais, linijiškais viršutiniais lapais. Žiedeliai, kaip ir daugumos bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos augalų, nedidukai, balti arba rožiniai, susitelkę kekėse. Sėklos mažos, truputį suplotos, gelsvai rudos, beveik lygiu
Bulvės skutamos tik prieš pat verdant. Pamerktos ir paliktos vandenyje jos greit praranda vitaminus. Virti ir kepti bulves reikia prieš pat patiekiant. Verdamas bulves pjaustykite vienodais gabaliukais, kad visos išvirtų vienu metu. Dėkite j pasūdytą verdantį vandenį. Virkite ant nelabai stiprios ugnies. Nusunkusios šviežias išvirusias bulves, vandenį panaudokite sriubai, sultiniui ar padažui, nes jame liko vitaminų. Bulves galite paruošti
Prieskoniai ir prieskoninės daržovės, vartojamos nedideliu kiekiu, pagerina maisto skonį, spalvą, kvapą. Prieskoniai – garstyčios, pipirai, lauro lapeliai, cinamonas, gvazdikėliai, kmynai neturi maistingųjų savybių, bet jie padeda skrandžio sultims išsiskirti, pagerina apetitą. Prieskoninės daržovės – salotos, špinatai, rūgštynes, krapai, salierai turi askorbininės rūgšties, karotino, B grupės vitaminų, piridoksino ir kt. rūgščių. Daug daržovėse kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų. Jos normalizuoja žarnų
Agurkų, aguročių, patisonų, arbūzų sėklas galima laikyti 6-8 metus. Pomidorų, moliūgų, bazilikų ir kopūstinių augalų sėklas galima laikyti 4-5 metus. Pupelių, žirnių, ridikėlių ir griežčių sėklas galima laikyti 3-5 metus. Morkų, burokėlių, cviklinių runkelių, pipirų, ropių, baklažanų, dumplainių, salotų, špinatų, gelsvių, katžolių ir juozažolių sėklas patariama laikyti 3-4 metus. Svogūnų, porų, petražolių, krapų, rūgštynių, anyžių, kmynų, pankolių, raudonėlių, peletrūnų, pipirmėčių, čiobrelių, šparagų,
Kiekvienos rūšies daržoves patariama sėti atskirose talpose: stiklinaitėse, vazonuose ar sodinimo dėžutėse. Jei ankstyvosios sėklos jau sudygo, o vėlyvosios dar ne, tai šiems daržovių daigams reikalingos skirtingos augimo sąlygos. Daržovių daigai neišsikreivins, jei dažnai ir reguliariai sukiosite talpas, kuriose jie auga. Jei daržovių daigams trūksta šviesos arba pernelyg šilta, jie dažnai ištįsta. Daržovių daigai neištjs, jei jiems pradėjus dygti, pirmąsias 4-7
Įvairūs daržovių puvinių sukėlėjai į saugyklą patenka iš lauko kartu su užsikrėtusiomis daržovėmis ar žemėmis. Dalis mikroorganizmų lieka rūsiuose nuo praėjusių metų ir užkrečia daržoves. Alternarioze (juoduoju) puviniu dažniausiai serga kopūstai ir žiediniai kopūstai brendimo metu. Iš pradžių ant išorinių kopūstų lapų atsiranda smulkių juodų dėmelių, jos plečiasi irapsitraukia rudomis apnašomis. Vėliau liga pereina į gūželes, atsiranda įdubusių, pelėsiu aptrauktų dėmių. Ligai plisti
Lapkotiniai salierai – skani, labai vertinga maistine daržovė. Ypač šie salierai mėgstami Anglijoje, be jų negali apsieiti nė vienas restoranas. Jie vartojami nuo rugsėjo mėnesio iki žiemos pabaigos, todėl juos auginti tikrai verta. Sėklų išvaizda ir sėjos būdu jie nesiskiria nuo kitų salierų. Lapkotinių salierų negalima sodinti anksčiau nei gegužę, nes šaltu drėgnu oru daigai skursta ir neauga. Pasodintus lapkotinių salierų daigus
