Daržas

Kryžmažledžių daržovių gyslų bakteriozė (Kanthomonas campestris) Kopūstinis ksantomonas pažeidžia kopūstų sėklojų ir pirmamečių augalų vandens indus, todėl jie pajuoduoja. Sie požymiai ypač ryškūs lapų pakraščiuose. Lapalakštis nuo krašto link centro palaipsniui gelsta, džiūsta, raukšlėjasi, pasidaro tarytum permatomas. Perpjovus lapkotį, matomas tamsus vandens indų ratas. Liga kartais pradeda plisti, praėjus 2—3 savaitėms nuo kopūstų daigų pasodinimo …

Kryžmažledžių daržovių gyslų bakteriozė Skaityti daugiau »

Kopūstų šlapiasis puvinys (Pectobacterium carotovorum) Abi šios bakterijos dažniausiai puola nusilpusius, mechaniškai sužalotus, kitomis ligomis sergančius augalus saugyklose, ypač jeigu ten šilta ir drėgna. Jos gali sukelti ir lauke augančių daržovių šlapiąjį puvinį. Drėgnu šiltu metu išoriniai kopūstų lapai ir kotai prie lapkočių pasidaro gleivėti, pūva. Puvinys palaipsniui apima gūžės vidų. Tokia gūžė sutęžta, skleidžia …

Kopūstų šlapiasis puvinys Skaityti daugiau »

Žiedinių kopūstų mozaika (Brassica virus 3) Liga išplitusi įvairiose šalyse. Kopūstų virusas 3 pažeidžia įvairias kopūstines daržoves, bet dažniausiai žiedinius kopūstus. Gali apkrėsti ir kitus kryžmažiedžius augalus. Mozaikos požymių ant žiedinių kopūstų atsiranda po 4— 5 savaičių nuo daigų pasodinimo. Pirmieji jų būna ryškesni ant jauniausių lapų, kurių gyslos, pradedant nuo pagrindo, pašviesėja, pasidaro gelsvai …

Žiedinių kopūstų mozaika Skaityti daugiau »

Kopūstų juodoji žieduotoji mozaika (Brassica virus) Liga išplitusi visur, kur auginami kopūstai. Žinių apie jos paplitimą Lietuvoje nėra, nors su panašiais požymiais sergančių kopūstų pastebėta. Kopūstų virusas 1 puola ne tik kopūstus, bet ir įvairias kitas daržoves, gėles, vaistinius augalus, piktžoles, būtent ridikus, runkelius, griežčius, špinatus, aguonas, daržinę trūkažolę (endiviją), saulėgrąžą, pontinį rabarbarą, dumplainį, dvimetę …

Kopūstų juodoji žieduotoji mozaika Skaityti daugiau »