Viskas apie daržą.
Morkų priežiūra – tai dirvos purenimas, ravėjimas, retinimas, laistymas, tręšimas, kenkėjų naikinimas, apsauga nuo ligų. Purenimas ir ravėjimas. Kai tik morkos sudygsta, atsargiai purenami tarpueiliai 3-4 cm gyliu, išravimos išaugusios piktžolės. Purenama ir ravima po lietaus arba palaisčius. Po ravėjimo lysvė palaistomą, kad žemė apsispaustų apie augalus. Retinimas. Kai išauga pirmas ir antras tikrieji lapeliai, […]
Kada sodinti? Sėjos terminai susiję su būsimu morkų derliumi. Lėtai dygstančios sėklos reikalauja didesnio dirvos drėgnumo, todėl sėjama kuo anksčiau, kol dirvoje pakanka pavasario drėgmės. Sėjant vėliau sėklos patenka į sausą žemę, išdygsta reti ir silpni daigai, o kartais nesudygsta visai. Morkoms sėti tinkamiausias laikas: ankstyvųjų veislių – balandžio 20-25 d., vidutinio ankstyvumo balandžio 25
Sklypelio paruošimas Morkoms reikia derlingo dirvožemio. Didelis derlius gaunamas morkas auginant lengvose ir vidutinėse priemolingose, taip pat sukultūrintose neutraliose dirvose, kur nėra piktžolių ir geras drenažas. Šviežiu mėšlu dirva morkoms netręšiama. Geriausiai morkoms tinka sklypeliai po bulvių, pomidorų, kopūstų, žaliųjų ir ankštinių kultūrų.Lysvė morkoms paruošiama rudenį, sukasama visu kastuvo gyliu ir paliekama iki pavasario. Jei
Šie kopūstai nepaplitę, nors yra labai vertinga kultūra. Brokoliai pasižymi ypatingu skoniu ir aromatu. Jie naudojami kaip garnyras prie mėsos patiekalų. Brokoliuose yra daug vitaminų, o vitamino C ir karotino juose daugiau negu žiediniuose kopūstuose. Brokoliai – vertingas dietinis maisto produktas, rekomenduojamas sergant širdies-kraujagyslių ligomis. Brokolių galvutės susideda iš violetinės arba žalios spalvos pumpurų. Galvutės
Briuseliniai kopūstai – nepaprasti augalai: ant ilgo 60-70 cm stiebo prie lapų pagrindo išauga nedidelės kietos gūželės, vartojamos virtos. Šiuose kopūstuose gausu vitaminų, druskų, baltymų. Jie vartojami kaip dietinis ir gydomasis produktas, ypač sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Briuselinių kopūstų daigai auginami kaip ir baltųjų gūžinių, tik sėklos pasėjamos anksčiau – kovo 10-20 d., o daigai
Raudonųjų gūžinių kopūstų gūžės raudonai violetinės spalvos. Gūžės nedidelės, bet labai kietos ir gerai laikosi žiemą. Maistui vartojami švieži, bet galima ir marinuoti. Raudonieji gūžiniai kopūstai stiprina kraują ir kraujagysles. Auginami ir prižiūrimi taip pat, kaip ir baltieji kopūstai. Daigai sodinami eilėmis, atstumas tarp eilių 45 cm, tarpai tarp daigų – 25-30 cm.
Savojos kopūstų lapai raukšlėti, pūslėti. Juose 2 kartus daugiau baltymų, sausųjų medžiagų ir vitamino C negu baltuosiuose žiediniuose kopūstuose. Jų skonis švelnesnis ir malonesnis. Savojos kopūstų sodininkai augina mažiau, nes juos galima išlaikyti tik 2 mėn., be to, šie kopūstai duoda mažą derlių. Bet daugelis nežino, kad šiuos kopūstus galima palikti žiemai lysvėje. Sausio-vasario mėn.
Kaliaropės nepanašios į kopūstus, daugiau panašumo turi į ropes arba griežčius. Stiebas skoniu primena kopūstkotį, tik skanesnis ir sul-tingesnis. Saldų skonį kaliaropėms suteikia jose esanti sacharozė. Vitamino C kaliaropėse yra daugiau negu citrinose ir apelsinuose. Ypač jos naudingos vaikams. Šie kopūstai yra ankstyvi ir derlių duoda praėjus 2 mėn. po sudygimo. Todėl kaliaropių sėklos sėjamos
